Grangrek pé krititjé Koup di Monn lan ki ka woulé sé jou-tala atè péyi la Risi. Yo pé di sé bagay pou bloublou (aveugler/to blind) popilasion-an ek fè'y bliyé vré poblenm-li, bagay ki toutafetman vré, mé an menm lè-a, sé an kalté bawomet ki la tou (aussi/too). An bawomet ki ka pèmet miziré, lakay-nou Matinik, ki fonntjè (sentiment/feeling) pep-la ni pa rapot a sèten létjip.
Pou létjip la Fwans, ni sa ki fwansé ora-kou ek ki davwè (parce que/because) yo konpwann gangan-yo (ancêtre/ancestor) té Golwa, ké toujou sipòté lé "Blé". Ni dot ki pou la Fwans palakoz ni an majorité Neg adan étjip-tala abo (bien que/although), laplipa sé Neg-tala sé pa Antiyé, sé Afritjen. Men, an bagay fok rimatjé, sé ki tout fwansé yo fwansé a, Matinitjé toujou sipòté Brézil tou pis lanmanniè menyen boul sé Brézilien-an bidjoul (beau/nice) toubannman. Epi, annou pa bliyé ki foutbalè pli mapipi asou latè sé toujou PELE !
Kidonk Koup di Monn tala sé an bawomet ek adan match-la éti l'Almay ek Meksik fè dimanch-tala, sa ka pèmet nou vérifié es Matinitjé "nwaris" vréman. Kivédi es dépi ni Neg ka jwé adan an étjip, yo pou étjip-tala an manniè ki otomatik. Nou tout sav ki dépi yonndé tan, an mouvman panafrikanis ek nwaris paret nan péyi-a ek sé moun-tala za fè pliziè aksion ki konyen lespri popilasion-an kontel lè yo té ay adan sipèmarhé Jénipa a pou sa sézi patjé sik davwè sik, silon yo, sé vèvè (symbole) lestravay.
Ki sa match Meksik kont l'Almay la montré nou ?
Lè nou ka fè tan jété an zié asou réyaksion moun, bagay ki flouz (facile/easy) jòdi-jou palakoz Fesbouk Whatsap, Twitè kisasayésa... (etc.), nou ka konstaté ki 90% Matinitjé té pou étjip Meksik la. Poutan, lè ou gadé, étjip l'Almay la ni 3 Neg andidan'y (yonn ki titilè ek dé ki ranplasan) tandiski pa ni pies Neg adan étjip Meksik la. Kidonk si Matinitjé té vréman nwaris-afrikanis, yo té pou sipòté étjip l'Almay la. Ki manniè nou pé konpwann sa ?
Dabò-pou-yonn, sa ka montré ki mouvman nwaris la pa sitelman djok kon lé média lé fè nou kwè. Lé média toujou enmen vréyé douvan évènman ki ka fè tanbi (bruit/noise), mé lè ou katjilé an manniè sérié, ou ka konstaté ki si ni 500 moun ki nwaris-afrikanis an péyi-a, pa ni plis. Dézienm bagay : sa ka montré tou ki Matinitjé ni an ti konsians jéopolitik kanmenm. Yo sav ki Meksik sé an péyi li-Sid tandiski l'Almay sé an péyi li-Nò. Kivédi sé pa davwè ni twa Neg adan étjip l'Almay-la ki étjip-tala sé ta nou.
Bawomet Koup di Monn lan pé apwan nou anchay bagay...