Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Ti kourilet

Ti kourilet
Zouk-la ba lang kréyol-la an bidim pal

    Moun pé di sa yo lé jòdi-jou asou zouk-la, men ni an bagay nou tout-la ké blijé rikonnet adan sé lanné-a ka vini a, sé ki mizik-tala ba lang kréyol la an bidim pal. Ni twa sektè ki, akonté di sé lanné 1980 siek-la ki fini pasé a (kidonk 20è la), vréyé lang natif-natal nou a, zépon natirel nou an, douvan : sé mizik zouk asou an bò ; wouchach ki fet alantou kréyol atè Linivèsité alantou Pr Jean BERNABE, met-a-manyok aGEREC (Groupe d'Etudes et de Recherches en Espace Créole) ;  litérati matjé an kréyol asou an lot bò (Mochoachi, Joby Bernabé, Hector Poullet, Sony Rupaire, Raphaël Confiant, Max rippon, Serge Restog, T. Léotin, J. Duranty kisasayésa).

Ti kourilet
Ou ka sanm boug-la ki...

   Ti istwè-tala pasé adan an komin li-sid Matinik, nan bòdaj an bel plaj ki ni sab blan kon grenn-koko-zié an Neg-Kongo ek an lanmè blé kon rad Laviej.  An gwo-tjap milat konstwi an bidim kay-la koté-tala ek dépi pasé ven lanné i ka viv ti kò'y, i ka bwè dlo'y san pies kalté model tjak. Lé sanmdi-dimanch, sa vré ki an tilili moun sòti toupatou ka anni dévidé asou plaj-la, ka mété gwo mizik-yo, ka manjé, ka fè rigoladri, ka jwé boul kisasayésa, mé konmva ni an razié ka séparé kay Milat-la di plaj-la, sa pa janmen vréman terbolizé lavi misié.

Ti kourilet
Romancières antillaises du temps présent (2)

   Hormis en Guadeloupe, la littérature antillaise est largement dominée par la gent masculine. Ce phénomène frise la caricature dans une île telle que la Martinique où après Aimé CESAIRE, Frantz FANON, Edouard GLISSANT, Joseph ZOBEL, Vincent PLACOLY, Xavier ORVILLE, Patrick CHAMOISEAU, Raphaël CONFIANT, Roland BRIVAL et tant d'autres, il est bien difficile pour une femme de se faire un nom. Pourtant elles écrivent ! De tous bords : la Békée Marie-Reine DE JAHAM, dont l'écriture est aux antipodes de celle de Fabienne KANOR ou d'Anique SYLVESTRE, en est un exemple étonnant.

Ti kourilet
An tan Tet-san-kò té ka fè siwawa...

   Adan balan zespri-a ki ni adan imajinè kréyol-la, ni yonn laplipa moun pa konnet : sé Tet-san-kò. Sa moun konnet sé dowlis, Ladjables, soukougnan, zonbi, sertjez volan, Ti Sapoti kisasayésa..., men tala yo pa kapab espitjé sa sa yé. Kon non'y ka di'y, an Tet-san-kò, sé an kréati ki ni anni ki tet, i pa ni zépol, i pa ni karisti, i pa ni lonbrik, i pa ki bonda, i pa ni janm, i pa ni pié. Tet tousel !

Ti kourilet
Ki koté Lanmen Nwè pasé ?

   Lè zot wè nou té jenn tibray, tou sa ki jòdi-a ni pasé karant lanné asou tet-yo, té ni tout kalté model bet diabolik ki té ka fè siwawa atravè péyi-a : dowlis, ladjables, sertjez volan, antikri, tet-san-kò, soukliyan, Ti Sapoti, zonbi kisasayésa... Moun pa té ka maché lannuit yo yonn, soutou lakanpay pis poko té ni lektrisité toupatou nan lépok-tala ek lè lafènwarsité té atè, yo té ka fèmen lapot ek lafinet kay-yo red-é-dri. S'ou wè an moun té vini konyen anlè lapot kay-yo gwo lannuit, yo pa té ka réponn li, sof si yo té ka rikonnet vwa'y. Men gwo lajounen délè, sa té pé rivé, ki nan fondok bwa, ou té pé bité asou Ti Sapoti oben Ladjables, an bel madanm milatres wototo ki ni chivé-luil épi zié vè.

Ti kourilet
Tet lajénes-nou pati an délala ?

   Gadé vidéo-a ki pli ba teks-tala ! Sa nou ka wè : dé jenn tiboug ki abò an moto ék ki ka woulé konsidiré yo té fou nan mitan tet. Dabò-pou-yonn, yo pies adan lé dé-a pa ni kas an tet-li abo lé-zotorité té fè pliziè kanpay pou mandé moun ka monté mobilet ek moto pwotéjé zékal-tet yo pou si anka yo sé fè tjek rankont. Dézienm bagay : yo an mitan an kartié lavil ek yo pa ni dwa woulé épi kalté balan-an nou ka wè asou vidéo. Twazienm bagay : yo ka rivé adan an kat-kwazé ki pa ni fé wouj, kivédi an koté ki danjéré kité danjéré ka alé, kidonk yo té dwet anmwennzi vites moto-yo a ek gadé ki adwet ki agoch. Katriyenm bagay : yo ka bité asou an loto ki ka vini asou ladwet-yo ek anbonnè pou yo, loto-tala pa té ni balan. Mé magré sa, blo-a ka fet ek sé dé ti sakaboy-la, olié yo rété la, yo ka anni pwan lanmè sèvi gran savann. Ki sa nou pé dédui di atitid-yo ? Ki moto-a pa ta yo, ki yo dwet vòlè'y.

Ti kourilet
Nou koumansé bon épi lo zafè Bondié zot la

   Dépi apochan twa-kat lanné, ou sé di Légliz katolik viré vini vidjò Matinik. Ou pé pa ouvè an jounal, kouté an radio oben gadé latélé, si yo pa palé'w di Monséyè Entel, labé sisi, monpè sila. Menm sa ki négris ka bliyé (oben ka fè wol bliyé) ki sé Bétjé ki blijé sé djouk afritjen-an adopté rilijion-tala ek ki pété tjou vodou. Kantapou sé politisien-an, yo konplis di zafè-tala pis yo sav si yo pa bo pié labé, anlo adan élektè-yo pé rifizé mété an bilten ba yo lè pwochen éleksion-an rivé.

Ti kourilet
Pap-la désidé ranplasé diven pa wonm...

   Pannan GRAN SANBLE épi EPMN ka kontinié ti ladjè-yo nan ti péyi Matinik la, ni an bidim bagay ki fet atè Vatikan kivédi adan péyi Pap-la : an dépité matinitjé ofè'y an boutey wonm Saint-James. Sa fet adan kad an vizit "sosialis krétien" ki Pap-la té envité vini wè'y nan lavil Wom.

Ti kourilet
Afos janbé pak, fil-bablé-a ké fini pa kòché yo !

26 oktob lanné pasé, kon sé foto-a ka montré'y, mè komin Dikos, Charles-André Mencé, té épi lè "Gran Sanblé" kivédi liannaj 6 parti politik la ki kay adan éleksion désanm-lan épi Alfred Marie-Jeanne kon tet-chouval. Sé 6 parti-tala, sé lè MIM, RDM (parti Claude Lise éti Charles-André Mencé té adan'y), PCM, PALIMA, MARTINIQUE-ECOLOGIE ek CNCP.

Kidonk 26 oktob 2014, mè Dikos-la ka woulé adan lè "Gran Sanblé", mé dépi mwa out 2015 tala, kivédi mwens ki yon lanné apré, i za janbé pak pou ay kouri an bra EPMN, liannaj-la éti Serge Letchimy ka mennen an.

Mi ekzanp ba jennes Matinik !...

Ti kourilet
DÉDICACE D'UNE FEMME CHAMBARDÉE EN MARTINIQUE
5 Janvier 2013
Ti kourilet
JA NI TWOP ZEB KA FE SIWAWA AN PEYI-A !

Apré zafè mayé a makoumè, mi anvwala nou batjé adan an lot pwoblem franko-fwansé : es fok légalizé zeb-la ? Si prèmié kèsion-an__zafè mayé a makoumè la__, sé an bon lidé, si nou toutafetman dakò épi sa pis dépi nonm ek fanm ka ekzisté asou latè, toujou ni 2 fanm oben 2 nonm ki enmen kò-yo, nou pa dakò PIES TOUBANNMAN épi déziem lidé-a.

Ti kourilet
"WRITING IN A GLOBALIZED WORLD: THE FRENCH WEST-INDIAN CASE STUDY"
Third MLL International Scholars lecture

Du 13 au 15 avril, l'écrivain Raphaël Confiant est l'invité de l'Université de Lehig, en Pensylvanie (USA) où il doit prononcer une conférence en anglais sur le thème: "La littérature dans le monde globalisé: le cas de la littérature francophone de la Caraïbe". Il participera, d'autre part, à un séminaire de doctorants travaillant sur les littératures caribéennes et sud-américaines...

Ti kourilet
LOUNA ET LE SORCIER / LOUNA ÉPI TJENBWAZÈ-A
Nicole Noizet traduction en créole de Judes Duranty
Ti kourilet
RAPHAËL CONFIANT, LAURÉAT DU PRIX DE L’AFD
Ti kourilet
POÈTES POUR HAÏTI
Ti kourilet
APPEL DE DÉTRESSE
Jean-Claude Fignolé
Ti kourilet
LANNUIT KRÉYOL : « KASSAV » KRACHE-DIFÉ !
Ti kourilet
OURAGAN OMAR PASÉ-KRAZÉ-MATÉ !