Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Lè Sofi-kounan paret nan bonmitan lannuit

Raphaël CONFIANT
Lè Sofi-kounan paret nan bonmitan lannuit

   Avan yo fè tan simen lektrisité toupatou, atravè tout lakanpay Matnik, lari ek lawout té nan lafènwarsité ek sé épi lanp pétwol moun té ka kléré kay-yo léswè. Chalè lanp-lan té ka atiré tout kalté model ti bet : jannton, mayengwen, papiyon kisasayésa..., mé anpami yo, ni yonn moun té ka krenn bon kalté krenn lan : sé Sofi-kounan yo ka kriyé'y. Fok pa konfonn li épi an bel papiyon nwè ki ni gran zel ka klenndé abo yonn ka sanm lot anpil.

   Diférans-lan ant lé dé-a sé ki papiyon nwè a, sé an vré papiyon, an papiyon lannuit ki pa danjéré pies toubannman tandiski Sofi-kounan sé an ti bet ki diabolik. Sé konsidiré i sé an tou pitit-piti mamoukatji éti yo klouré dé zel anlè do'y. An nonm-papiyon, men an nonm ki gwosè an godwet ! 

   Lè i ka antré adan an kay, sé an manniè flip-flap, si zot wè an lapot oben an lafinet sé rété wouvè davwè moun lontan té ni labitid fèmen kay-yo red-é-dri ansanm labadijou té kasé. Moun lontan, fok sav sa, té pè lannuit kité pè ka alé. Kidonk Sofi-kounan ka anni paret andidan kay-la ek i ka koumansé volé tout koté : anlè meb, asou tab, alantou lanp pétwol la, konsidiré i té foudok nan mitan tet. Sé moun-lan ki andidan-an ka pwan-kouri-séré oben sa ki ni kont tjè-yo, ka rapé tjek balé-koko pou chaché fann tjou Sofi-kounan. Davwè si zot wè Sofi-kounan érisi pozé anlè'w, ou pwan fè ! Si sé anlè bwa'w oben janm-ou i rivé pozé, ou ka koumansé bwè wonm san-manman dépi jou-landimen an ek ou ka anni tounen tafiatè. Si ou wè sé asou ponm-fidji, alò a lè-tala, fok fè sin lakwa davwa sé lanmò'w ou ké trapé adan sé jou-a ké vini a.

   Sofi-kounan sé an bet éti manntò, kivédi pi mové kalté mak tjenbwazè ki ni, ka voyé dèyè moun pou fè sé moun-tala mal. Fè moun mal té an gran labitid moun lontan ! Nan sé lépok-tala, Neg té jalou Neg, délè pou an ayen menm. Davwè lévwaz té genyen an kostim oben an wob ki nef ; davwè lévwaz té mayé fiy-li épi tjek gwo-tjap. Bagay kon sa...Pou sa fè moun mal, yo té kay wè an tjenbwazè pou i fouté an kout tjenbwa an tjou'w. Sé kon sa, tjek jou bomaten, ou té ka anni rann ou kont ki ou ni an gwo-pié oben ki tout chivé'w té chapé-tonbé ek ki ou té vini tet-koko-sek. Oben, pi mové ankô ki tout bet-ou anni mô nan lannuit-la. Délè, ou pé jis pèdi travay-ou.

   Kifè moun té pé Sofi-kounan kon sa ka ékri. Yo té plis ki sav abo ou fèmen toupatou, salopté-tala té kapab touvé tjek ti fant pou i antré andidan kay-ou pou fè'w ditô. Sé pou sa moun lontan toujou té ni an fiol dlo bénit adan chak pies kay-la. Pa ni pies bagay Sofi-kounan pè pasé dlo-bénit. Lè ou wè ou rivé vréyé sa anlè'y, i ka anni dérédi atè-a flap ek i ka mô. Sé bel zel nwè'y la ka fennen, lachè'y ka disparet ek sé an ti eskèlet ou ka ni douvan'w (anni gadé foto-a ki ka ilistré artik-tala).

   Moun lontan ka di'w anfwa Sofi-kounan pati kay Man Moun, fok pa vréyé'y déwô lamenm davwè i kapab viré net, viré viv ek a lè-tala i ka pi séléra ankô. Fok kité'y atè-a, la i chapé-tonbé a jik lè douvan-jou rivé épi lè limiè soley paret, simen alkali anlè Sofi-kounan. Apré sa, ou ka pwan an balé ek ou ka pousé kô-a déwô...
 
Vokabilè :

Abo : malgré.

Anpami : parmi.

Davwè : parce que.

Dérédi : s'étirer de tout son long.

Douvan-jou : aube.

Erisi : réussir.

Foudok : fou.

Godwet : pouce.

Gwo-pié : éléphantiasis.

Gwo-tjap : bourgeois.
Jannton : hanneton.
Kisasayésa : etc.

Kivédi : c'est-à-dire.

Klenndé : scintiller.

Labadijou : crépuscule.

Lafènwarsité : obscurité.

Lévwaz : voisin.

Lontan : autrefois.
Mamoukatji : nain.

Manntò : grand sorcier.

Ponm-Fidji : joue.

Red-é-dri : hermétiquement.
Sofi-kounan : papillon nocturne aux ailes larges et noires.

Tafiatè : ivrogne.

Tet-koko-sek : chauve.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.