Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Twa jennn tibray Matnik ki mawot adan konmes ladwog

Twa jennn tibray Matnik ki mawot adan konmes ladwog

   Sa pa djè flouz pou an papa oben an manman lè ou ka vini apwann ki an yich-ou migannen adan an trafik ladwog. Sé an bagay ki red toubannman. Men sa ki pli red ankò a, sé lè ou wè sé jenn manmay-tala élivé adan an fanmi éti yo pa té mantjé ayen, an fanmi éti yo risivwè an bon lélivasion ek ki pèmet yo suiv lékol-yo an manniè ki obidjoul. Nou pa lé di ki yich ti-tjap ek gwo-tjap pa ka janmen fè bétiz, men yich madjendjen blijé fè plis bétiz davwè dépi lè yo té tou piti, yo toujou wè lanmizè, yo toujou benyen adan lanmizè.

   Kidonk ki manniè konpwann ki an jenn manmay ki pa djè wè mizè pé ka ni menm kalté konpowtasion-tala ?

   Ki sa ki mennen Xénio SEMINOR, Jérôme HUET ek Jonathan RENE-CORAIL, twa jenn Matinitjé, mété kò-yo adan an trafik ladwog toutwonlatè ? Anlo moun ké kouri di sé palakoz mové frékantasion kivédi lè yich ti-tjap ek gwo-tjap ka frékanté yich madjendjen, yo blijé tounen mal. Lesplik-tala pa sérié an pies kalté manniè ! Vré lesplik-la sé ki nou ka viv atjèman adan an kalté model sosiété éti sé lajan ki met, sé'y ka mennen ek tout moun-lan lé genyen lajan san fòsé. Ki ou sé yich madjendjen ki ou sé yich tit-tjap ek gwo-tjap, ou plis ki sav ki ni anni yon monyen trapé bon lanmonné san swé : sé mété kò'w adan madrag. Kivédi adan zafè ki ilégal. Anni gadé lo vakabonnajri-a lapres mété déwò tout sé tan-tala asou François FILLON ek madanm-li. Men pa ni ki misié, ni Nicolas SARKOZY épi zafè BIGMALION an, ni Marine LE PEN épi zafè djob-zonbi a i té ba gad-di-kò'y la kisasayésa...Atè Matinik, nou pa méyè ! Anni gadé afè CEREGMIA, afè MADIVIAL/AMIV ek afè ODYSSI !

   Sa pa lé di ki sé jenn tibray-la ki mawot adan trafik ladwog la pa ni pies reskonsabilité adan sa ki ka rivé yo a. Wi, yo ni tò-yo, wi, yo reskonsab, men sosiété-nou an, ni reskonsabilité'y adan'y tou. Lè zot wè nou ké fè tan katjilé asou ki manniè bati an sosiété ki pa fondasé ayen ki asou lajan, a lè-tala nou ké pé di chak moun reskondab tousel di sa i ka fè...

 

Bwet-a-mo :

 

Anni : seulement.

Davwè : parce que.

Djob-zonbi : emploi fictif.

Flouz : facile.

Fondasé : (se) fonder.

Kisasayésa : etc.

Konpowtasion : comportement.

Lélivasion : éducation.

Lesplik : explication.

Madjendjen : prolétaire.

Madrag : magouille.

Mawot : embrigader.

Migannen : (se) mélanger.

Obidjoul : convenable.

Palakoz : à cause de.

Tou : aussi.

Toutwonlatè : international.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages