Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Manuel Valls

Manuel Valls

   "Misié Blancos", boug-la ki té mè an vil an Fwans yo ka kriyé Evry ek ki yo té filmé asou an marché piblik ka di adjwen'y "Fok ni plis Blancos, plis Whites" anlè marché-tala, sé li gouvelman MACRON touvé pou mété kon met-a-manyok (président) komision-an ki ké katjilé anlè divini la Kanaki (ki Fwansé ka kriyé "Nouvel-Kalédoni"). Boug-tala sé Manuel VALLS ki non'y ek tout moun ka chonjé ki misié té primié minis François HOLLANDE.

   Kon VALLS an délala (désarroi/disarray) dépi sé sosialis-la ped dènié éleksion prézidansiel la ek sé léjislativ-la tou, i pa sav ki koté pou mété kò'y. I ka chaché an plas toupatou ek sé kon sa adan Lasanblé nasional misié "aparanté LREM" kivédi parti MACRON an. Kidonk yo fini ba'y an zo : mennen komision-an ki ké otjipé di référandom asou lendépandans-lan ki pou fet nan lanné 2018 la. Primié bagay fok sav sé ki misié ké fè tou sa i pé swa pou référandom-tala pa fet swa pou "AWA"-a genyen. Poutji ? Sé davwè (parce que/because) la Fwans pé pa ped an téritwè kon Kanaki ki ni anlo riches miniè kontel nikel, mé kipòtalan (important) a nivo estratéjik tou (aussi/too). Sé poutji dépi omwens 20 lanné yo ka fè antré tout kalté moun atè Kanaki, ki Fwansé ki dot kalté, pou sa anpilzi (augmenter/to increase) nonb moun ki ni adan kominoté kaldoch-la ki sé Bétjé la Kanaki.

   Ni dé kalté popilasion adan gran zil-tala : popilasion natif-natal la (autochtone/native) kivédi sé Kanak-la ek sé Kaldoch-la, kivédi sé Bétjé-Fwans lan ki débatjé nan 19è siek-la. Sé Kaldoch-la konmet anlo salopté an péyi-a pou yo té sa soumet sé diféran pep kanak la ek ladjè-tala pa janmen bout davwè gouvelman fwansé a toujou ba mouvman endépandantis kanak la bon tjok (coup/strike). Sé Kanak la bon épi sa ! Yo bizwen gouvènen péyi-yo yo menm ek fok nou, Antiyè, nou rété véyatif(vigilant) asou sa ki ka pasé an péyi-yo a menmsi i lwen toubannman...

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.