Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

OURAGAN OMAR PASÉ-KRAZÉ-MATÉ !

OURAGAN OMAR PASÉ-KRAZÉ-MATÉ !

Sa té an espektak anlo moun pa djè wè an lavi-yo, menm sa ki ni bon laj anlè tet-yo ek ki ni tet-yo blan : lanmè lakot karayib Matinik ka fè bon dézod kon ta lakot atlantik la. Dabitid, sé an lakot ki toujou ni kalmi-siré, éti ou pres pa ka wè lanm ek koté péchè ka sòti an lanmè san pies krentitid. Lakot karayib la ka sanm an pisin toubannman, mé yè, lanmè-a té déchennen. Lanmè-a té ka vréyé pié, i té ka lévé lanm twa-kat met wotè ek i té ka fésé yo anlè litoral la blogodo !

Koté ki pwan plis fè, davwa ouragan Omar la sé nan li-nò bannzil lé Zantiy i pasé, sé parti nò jistiman lakot karayib Matinik la kivédi Chelchè, Kas-Pilot, Bel-Fontèn, Karbé, Sen-Piè ek Préchè. An parti lakot sid karayib-la trapé yonn-dé déga kanmenm pis ponton lotel Bakwa, atè komin Twa-Zilé, anni disparet anba vites dlo ki tonbé anlè’y.

Kaz-Pilot, Omar néyé an barj, Karbé i dépotjolé tout sé restoran-an ki té nan bòdaj lanmè-a, soutou «La Cabane des pêcheurs», an koté éti anlo Matinitjé ek touris té jaja afos pwason fri a i té ka sèvi a té bon. Kantapou Sen-Piè, dlo-a anni monté, i janbé lari ek rantré andidan kay moun, adan konmes ek restoran. Marché-a li-menm pwan bon fè adan trafalga-tala. Men komin ki soufè plis sé ta Préchè davwa i ni anlo kay ki kolé bò lakot-la. Lan Bélin, an kartié Préchè, anni wè lawout-la koupé anlè’y ek i rété izolé pannan etsétéra tan. Yè, sé pa té an tan pou yo té mennen an fanm akouché lopital oben pou pies aksidan lawout té fet. Dayè, lawout lakot karayib-la té koupé palakoz lawoul-la ki, dépi Préchè jik Karbé, té ka opozé loto woulé, menm kanmiyon.

Erezman-di-bonnè, pa ni pèsonn ki ped lavi-yo adan sa, abo ni dé moun ki blésé atè Préchè, mé ouragan Omar ka viré pozé kèsion kay ki asou litoral Matinik la. Sa vré ki davwa sé Bétjé ki té ni pres tout tè an tan lontan, anlo Neg té blijé ay baré an mòso bòdaj lanmè pou konstwi kay-yo, men jòdi-jou, tout moun ka konstaté sé an sitiasion ki danjéré toubannman. Si ou wè an vié ti woul épi vag 4 met wotè ja ka fè lo démantibilasion-tala, ki sa ki ké pasé lè an tsounami épi vag 10m wotè ké konyen Matinik ?

Sa ké blijé tou sa ki ka di yo responsab kivédi mè, konséyé jénéral ek réjional, préfé kisasayésa…asiz alantou an tab pou katjilé ansanm ek gadé-wè ki kalté solision yo pé pwopozé pou koumansé rézoud poblem-tala. Ja ni dé gwo lawoul ki fésé kò-yo anlè lakot karayib Matinik, es nou ké atann an twazienm, ki pétet ké pli dépotjolè ankò, pou èoté an mannev ?

Commentaires

leandre | 25/10/2008 - 02:28 :
Ajolman tout moun ékolis Lasopama las palé épi montré lé problem isi-a, épi pala, tou patou, pou nou fè antansyon, pou nou respekté péyi-a. Yo té ka fè la fèt épi'i. Mi atjolman tout moun ékoljis, i jis ni chef ki pa ni piès expérians o Grenel, sirtou dépi Omar pasé-a. Eti sé jij la pou you pran not ? Bon, ini an bagay zot oubilyé, sé tout lo kochonni-an nou ka vréyé pa larviè épi nan lanmè-a. Enben i vonmi anlè nou tou. Tout lo plastik-la ki pa biodégrabab-la, mi atjolman fok ranmasé sa épi fè sa nou lé épi'i, mé pa viré vréyé'i nan lanmè-a. Sé sa man télé ajouté. Man fini. Léis

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.