Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Nou koumansé bon épi lo zafè Bondié zot la

Nou koumansé bon épi lo zafè Bondié zot la

   Dépi apochan twa-kat lanné, ou sé di Légliz katolik viré vini vidjò Matinik. Ou pé pa ouvè an jounal, kouté an radio oben gadé latélé, si yo pa palé'w di Monséyè Entel, labé sisi, monpè sila. Menm sa ki négris ka bliyé (oben ka fè wol bliyé) ki sé Bétjé ki blijé sé djouk afritjen-an adopté rilijion-tala ek ki pété tjou vodou. Kantapou sé politisien-an, yo konplis di zafè-tala pis yo sav si yo pa bo pié labé, anlo adan élektè-yo pé rifizé mété an bilten ba yo lè pwochen éleksion-an rivé.

   Sel bagay sé ki lo kannaval rilijion tala, sé ankò an manniè pou vèglé pep-la, pou fè'y bliyé poblem-li ek pou fè'y kwè i pa bizwen goumen asou latè pis i ké ni an déziem chans nan siel koté Bondié. Sé an manniè tou pou sa koré sa ki an ladjè kont lenjistis, sa ki tou lé jou ka pwan fè anba jouk ki patwon ki chef ki mè ki direktè kisasayésa..., men ki ka rifizé ajounou.
   Sé gwo-tjap la kontan sa toubannman davwè yo sav pep-la fiè ni an Monséyè ki jenn ek ki menm koulè épi'y. Nou menm la, nou pa ni hak kont zafè moun ka kwè adan sisi oben sila. Sa ki ka jennen nou sé zafè Monséyè, monpè ek labé ka mété nen-yo adan lavi piblik, ka pwan pozision asou nenpot bagay ki pasé ek ka chaché direksionnen lespri moun. Nou pa dakò épi sa pies toubannman !
   Kontel lot jou-a, té ni an rèpòtaj latélé asou zafè sé totem Sen-Piè a, ki Patrick CHAMOISEAU fè mété nan lantré vil-la adan kad pwojé'y la, "Gran Sen-Piè". Adan rèpòtaj-la, ni dé moun ki déklaré ki "misié labé di nou sé bagay Djab ki la, fok tiré yo". jis mè komin-lan ki viré ripwan menm argimantasion-tala !!! I dwet bliyé ki S. LETCHIMY ek PPM té vini ba'y an pal pou sa déchouké mè-a ki té la-a. Epi, sé moun-tala mèyè bliyé nou ka viv adan an léta ki layik ek ki sé pa rilijion ka mennen lé zafè piblik ? 
   Kifè, sa té ké an bon bagay si tout moun ki layik té ka rivé sanblé pou di sé moun rilijion an ki yo pa ni ayen kont ni légliz ni tanp ni sinagog, men ki zafè yo lé migannen an adan sa ki pa ka gadé yo a, pé danjéré toubannman. Poutji ? Davwè, pa ekzanp, sé pwotestan-an (alvantis, évanjélis, Témwen Jéova kisasayésa...) pé désidé fè menm bagay-la. Moun ki adan mayémen kivédi rilijion a Zendien pé pwan chimen-tala tou. Ek lè zot wè konstriksion moské Balata-a ké bout, mizilman matinitjé pé anni batjé adan lélékou-tala ekzaktiman kon sé lézot la.
   Chimen-tala pa bon pies toubannman ba Matinik...
 
Vokabilè :
 
Apochan : à peu près.
Djok : fort ; puissant.
Djouk : esclave. 
Goumen : lutter.
Gwo-tjap : bourgeois.
Hak : rien.
Koré : bloquer.
Lélékou : confusion.
Mèyè : peut-être.
Migannen : (se) mêler.
Pal : aide.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.