Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Moun Matnik ka viré do ba éleksion fwansé anmizi-anmizi

Moun Matnik ka viré do ba éleksion fwansé anmizi-anmizi

  Tout jounalis ek dékatiyè (analyste/analyst) politik Matinik ka plen tet moun dépi pasé twa simenn épi zafè éleksion, men lè nou ka fè tan jété an zié anlè pousantaj moun ki kay voté adan éleksion pou vini met-a-manyok (président/president) la Fwans, nou ka konstaté ki, lanné apré lanné, i ka déjeldésann (dégringoler/to tumble). Abo ni plis radio, plis jounal, plis chenn télévizion soutou ki ka plen tet moun épi plodari (discours/speech) politik, sé élektè-a simié (préférer/to prefer) rété lakay-yo oben ay bò lanmè, menm lè zot wè tan-an pa djè bel.

   Sé chif-la klè kité klè ka alé :

 

   . 2007 : 41, 58%.

 

   .  2012 : 37, 9%.                                                                                     
 

   .  2017 :  35, 2%.

 

   Ki sa sa lé di ? Ki manniè espitjé bagay-tala ? Es moun Matinik vini sanfouté zafè éleksion oben es yo boufi épi éleksion fwansé ek niopen (européen/european) ? Annou gadé dènié gran éleksion bò-kay ki woulé an péyi-a kivédi (c'est-à-dire/that is to say) éleksion pou sa mété doubout Kolektivité Téritorial la nan mwa désanm 2015 la ! Enben, lamenm nou ka rimatjé ki bon enpé moun ay voté, soutou adan dézienm lawonn (tour/round)-la. Kidonk, anmizi-anmizi, moun Matinik ka konsivwè ni dé kalté model votman : yonn ki itil, yonn ki nésésè ek ki pé mofwazé (transformer/to change.) lavi tou lé jou-yo ek an lot model éleksion éti vwa-yo pa ka konté adan'y.

   Yonn-dé blogè ek militan séyé fè pep-la pè épi zafè Marine LE PEN kay genyen éleksion-an ek yo di yo kay mété an bilten ba Jean-Luc MELENCHON, men lo vréyé-monté tala pa sèvi an tjou-patat davwè (parce que/because) moun Matinik plis ki sav ki pèsonn pé pa opozé an met-a-manyolkla Fwans piété (poser le pied/to set foot) asou téritwè fwansé a ek jik alè, Matinik sé an téritwè ki fwansé. Kivédi si Man Le PEN vini éli lasimenn ka vini a, sé pa pèsonn ki ké pé opozé'y débatjé asou laéwopò Lanmanten an ! Moun ké vréyé labou, moun ké manifesté, moun ké chaché koré (bloquer/to block) lawout, men sa pé ké sèvi hak (rien/nothing).

   Nou Fwansé, nou ka rifizé kaskod (rompre/to cut links) épi la Fwans, enben nou pé pa prétann ki an met-a-manyok fwansé pa andwa mété bout zotey-li lakay-nou. Sa pa imajinab ! Kidonk annou aresté fè sik, fè siléma, épi annou gadé réyalité-a an mitan zié. Ek réyalité-tala, mi kon sa i yé : konsians nasional moun Matinik ka vansé ti-pa-ti-pa, kontel an mòlòkoy (tortue/tortoise), men i ka vansé vansé'y. Mèyè (peut-être/maybe) sa ka égri sèten militan ki té ké lé ki bagay trapé plis balan, men fok nou sav ki, kon moun lontan (autrefois/in the old days) té ka di : two présé pa ka fè jou ouvè...

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.