Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

LISTWA JOUNAL KRÉYOL GRIF AN TÈ (1977-1982)

Georges-Henri Léotin
LISTWA  JOUNAL  KRÉYOL GRIF AN  TÈ (1977-1982)

(Plodari ki fet mèrkrèdi 23 oktob 2019, adan “Ranbouraj”, Trinité)

 

Primié mòso : kréyol pou sanblé épi déjouké.

Grif an tè sé an jounal ki wè jou Matnik an mwa d’aou 1977, èk ki viv jik an 1982, kivédi pandan oliwon 5 lanné.

  Lèplisouvan, lè yo ka pale di Grif an tè, yo ka wè an jounal ki té ka bat pou défann lanng kréyol . Sa vré. Nou pé pa di sa pa vré, men ni an bagay pou moun sav : Grif an tè  sé té an projé politik, sé té an zouti adan an konba politik.

  Ki moun ki té dèyè G.A.T. ?  An group politik endépandantis, adan larel sa yo té ka kriyé an tan an « maoisme », ki sé an manniè  Mao Tsé Toung té ka konsivrè filozofi Marx la.

  Apré 1968, anlo étidian Matnik té désidé mété tout lafos yo, tout lespri yo, tout tjè yo, nou pé pres di « tout lavi yo », adan an gran konba pou Matnik té pé sòti anba jouk fransé a. Sé manmay la ki mété jounal Grif an tè a  doubout, sé té dé militan politik (pa selman ansien étidian) ki té ka travay dan diféran kartié Fòdfwans épi serten koté an komin, adan larel tala : viv épi sé moun an, dévlopé lespri solidarité, lespri koudmen, lespri kolétet-kolézépol, lespri a ki adan dé pawol kréyol kon « ansel dwet pa sa pran pis », « an lanmen lavé lot ».

  Poutji yo désidé fè an jounal, épi espésialman an jounal épi yen ki kréyol ? Sé té pou pèmet sé manmay diféran kartié a rakonté lavi yo, goumen yo , lespwa yo. Pou fè moun  bokanté lidé, bokanté lèspérians, pou sé moun an vini pli fò, trapé plis konfians an kòyo, tiré an tet yo lidé ki falé toujou konté anlè Manman La Frans, oben anlè an Papa kèlkonk isi menm.

  Lè nou ka gadé tit jounal la, épi sa ki té matjé anba tit la, nou ka ni an lidé asou sa ki té larel  jounal la : Grif an tè, Pou nou sanblé èk apiyé anlè pwa kònou.

Mo a menm, grif an tè, i sòti adan an pawol kréyol ou ka tann lakay nèg-tè (agrikiltè) : mété grif an tè, kivèdi travay tè a, men travay li poutoulbon, pa pè sali lanmen’w, nwèsi zong ou ; pa fè travay la adimi, an manniè mòlpi. Grif, sé pa zonng, i ni fos pasé zonng. (Grif- la, sé an zouti tou : an pens mékanisien pou tjenbé épi séré fò…).

  Kantapou  slogan  jounal la, sé té 2 potomitan larel politik sé « Mawoyis » la : goumen kont divizion  otan ki ou pé , konté asou pwop fos ou lépliposib. Zé dé lidé nou pé admet ki sé laklé pou an pep sòti anba jouk anlot : mété kònou ansanm-ansanm, pa konté asou dot ki noumenm pou pété tout chenn nou.

  Lanng kréyol la té pou pèmèt bokantaj asou sa dé manmay té ka fè diféran koté (La Vòlga, La Trénel, Bò-Kannal…), men i té ka pèmèt tou dé moun rakonté listwè Matnik, manniè  pep la té viv li. Sa té pé dé bagay ki té fet pa ni telman lontan (éti sé moun an té viv délè : kontel listwa kartié yo a, jistèman : primié liméwo Grif an tè, sé té asou manniè La Volga té wè jou : an pep bati an lavil asou mang, anlè pwa kòyo, menmsi apré la Minisipalité Fòdfwans, épi Sézè,  ranjé chimen, mennen dlo épi lélèktrisité…G.A.T. palé tou di listwa Albè Crétinoir, antan Parti Kominis té fò menm atè Matnik, espésialman nan li Nò péyi a apré ladjè 39/45 : kifè yo té kriyé Crétinoir « Gouvènè li Nò ». Té ni tou an artik asou «  antan Wobè » : tit artik la sé té an bel pwoveb kréyol pou di ou pé toujou débriyé kòw :  Avan pian mouch té sa viv. Té ni artik asou dé moun kon  Rèné Boriga (Beauregard),éti yo té ka kriyé tou  Misié Rèné, Ti Jil-Séza, ki mawonnen 7 lanné diran nan li Sid Matnik (1942/1949), apré an gwo bab i té trapé épi an Bétjé …

  Épi G.A.T. ni lokazion fè moun palé asou dé mòso listwa Matnik potalan. Jounal la rivé fè moun rakonté dé bagay gangan yo, gran – manman yo, gran-papa  yo, « partizan »* yo,  té rakonté yo anlè Lensirèksion Li Sid (1970), sa yo té fè Godé, an Bétjé ki té ka sanm i té ni gwopwel antan lestravay (yo té ka di Godé, yo pa té ka di Codé ).

                                                                               Georges-Henri LÉOTIN

* partizan : lafanmi (parents, cercle familial…)

PROCHAIN ARTICLE : 2ème PARTIE :  « Grif an tè : matjé pou bokanté »

Foto : Liméwo espésial G.A.T. : Konpè Lawouzé di Monchoachi, 22/11/1977).

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.