Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Lamétéyo épi lang kréyol la

Serge RESTOG
Lamétéyo épi lang kréyol la

         Adan tout zòn lakarayib la, sé karayib-la té ka navidjé adan tout sé zil-la. Sa ki fet ki, yo té ni manniè-yo pou yo té palé di tan-an épi prévwè tan-an, avan yo té pati anlè lanmè. Jik jòdijou moun ka sèvi sé menm mak-la pou prévwè tan-an. Lè fèy tibonm-lan ka tounen lanvè, sa lé di ki lapli ké tonbé. I ni osi lè lapli dlo salé ka tonbé, sab bd lanmè a ki ka vini mol, siel-la ki ka vini roz, tousa vlé di ki i ni an mové tan ki ka vini.

 

         Sé karayib-la té ka sèvi tan-an osi pou yo té planté lédjim-yo épi piébwa-yo. Yo té ni prop mo-yo, prop mak-yo, pou viv épi lamétéyo réjion-an.

 

         Adan lang fransé a i ni mo karayib ki rantré adan'y kontel OURAGAN. OURAGAN sé an mo karayib ki vlé di "bondié van" (Hu ra kan). Menm mo-tala pasé adan dot lang kon anglé, yo ka di "Hurricane", épi pannyol, yo ka di "Huracàn".

 

         Épi lang kréyol la ni bon enpé mo pou palé di sé niyaj-la, di diféran model lapli. Sé niyaj-la ni non kréyol yo kontel : niyaj ponm fou (Cumulus Congestus), niyaj koton (Cirrus), niyaj ti karo (Cirro-cumulus). I ni diféran model lapli kon : an gro lapli (une onde tropicale), an gro gren lapli (une averse forte), an fifin lapli (une bruine), an gren blan (une averse en mer), an lapli chinia (averses fréquentes et légères)...

 

         Lanné 1834 an servis lamétéyo té ka mété koy doubout adan lavil Senpiè, épi lannè 1840 sé té Fodfrans. Lanné 1932 sé servis lamétéyo a ka wouvè lapot-yo, Mòn Tartenson. Nou pé di ki an lamétéyo ofisiel annou vini adan réjion-an pou krazé an lamétéyo ki té ja la, ki nou ka kriyé an lamétéyo anba fey (officieuse).

 

         Lamétéyo ofisiel la ka vini épi ka dikté manniè wè'y, manniè fè'y, manniè di'y, san pran pies pokosion pou tousa ki té ja la, avan. Tousa moun té ja ka sèvi siek épi siek, lanné épi lanné, tousa ki té ja fè lekspérians-li, annou vini pawol djendjen.

 

         Nou ka wè ki, lè moun isi oblijé sèvi mo lamétéyo, ki sòti dot koté, pou palé di tan-an, sa ka ba anchay bab. Anchay moun pa ka rivé konprann bilten lamétéyo a. Nou pa bizwen di ki lamétéyo-a, adan tout bagay-tala, ni pwa'y adan lékolomi péyi-a kontel lagrikilti-a, lapech-la épi dot ankò...

 

         Pou bout pawol-la, nou isi a nou ni manniè nou pou nou palé di tan-an. Mi ki manniè nou pé ba nouvel anlè tan-an. Nou ké pran bilten lamétéyo pou lajounen 7 Févriyé 1990 ki fet épi mo tout moun isi ka sèvi, lè yo ka palé.

 

         Tan bel soley. Ti gren lapli an fwa konsa, espésialman anlè sé wotè-a. Van-an pli souvan ké fè direksion ales, 20 rivé jik 30 tjilomet a lè. Lanmè-a ké ni yonn-dé ti vag. Woul-la ké fè direksion ales, i ké tounen anmizi, anmizi, pou'y fè es/now/es sèten koté. Sé kreu-a ké pli piti ki dé met profondè, pa andéwò.

         Temps ensoleillé. Averses occasionnelles faibles surtout orographiques. Vent d'Est dominant force 4 soit 20 à 30 km/h. Mer peu agitée avec houle d'Est tournant progressivement Est-Nord-Est par endroits et des creux inférieurs à 2 m au large.

 

         Si ou lé rantré plis adan fongangann wouchach ki fet anlè lamétéyo-a adan lang kréyol la ou ni pou pòté kò'w anlè létid ki fet otila tit-yo sé :

RESTOG Serge., 1992.- Lang kréyol la épi lamétéyo - An koumansman kontaj yonn-dé mo anlè lamétéyo éti maren péchè ka sèvi.

RESTOG Serge., 1992.- Langue créole et météorologie - Lexique succinct des termes et expressions météorologiques créoles utilisés par les marins-pêcheurs martiniquais, mémoire de DULCR, Université des Antilles et de la Guyane.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.