Ni anlo moun ki ka viv Fodfwans, ni anlo foutbalè tou ki ka jwé anlè téren Dékliyé a ek ki pa sav ki nan lanné 1870, pouvwè kolonial fwansé a konmet an bidim salopté koté-tala : i fiziyé sé gawoulè (révoltés/rebels/:) septanm 1870 aprézavwè yo té sibi an pwosé douvan an tribinal militè.
Sa ki té sé gawoulè-tala ? Sé té moun li-sid Matinik, soutou Lawviè-Pilot, Voklen ek Sentespri ki té lévé ladjè kont Bétjé asou dives bitasion ek ki té jis fann fwa yonn éti yo té ka kriyé KODE. Bétjé-tala pa té janmen asepté siprimasion (abolition) lestravay ek douvan Gran Kaz li a, i té mété an drapo wayalis aloski la Fwans té vini an répiblik.
Gawoulé (insurrection/insurgency) septanm 1870 la té pati di an goumen ant an Bétjé ek an Neg asou chimen ka lianné Lawviè-Pilot ek Maren, mé vré lakoz-la sé té lanmizè koupè kann ek marez té ka sibi abo (bien que/although) yo pa té ni chenn nan pié-yo ankò dépi pres karant lanné. Bétjé, jérè ek koumandè bitasion té ka aji konsidiré Neg té djouk (esclave/slave) toujou ek sa té blijé pété an jou. An plis, sé an lanmonné-kod yo té ka risivwè kon salè.
Gawoulé mété difé atravè tout li-sid Matinik, mé larmé fwansé rivé grenyen ladjè a ek i trapé sé reskonsab-la, i fè yo pasé douvan an tribinal militè ki kondané yo a mò. Sé Jaden Dékliyé, atè lavil Fodfwans, yo fiziyé yo. Kifè Alfred MARIE-JEANNE ek pliziè konséyé téritorial kontel Daniel MARIE-SANTE, Francis CAROLE ek Marie-Hélène LEOTIN vini enstalé an estati-gloriyé (stèle/stone) koté-tala pou nou pa janmen bliyé vayantiz sé zanset gawoulè-nou an...