Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

KRÉYOLAMAJ BA Arman NIKOLA

Jid
KRÉYOLAMAJ BA Arman NIKOLA

Menmsi nou pa an mwa dawou, an gwo kout tonnè fet an siel Matinik vandrèdi oswè, Arman Nikola pati monté an filao.

Pati kominis tris pas i ped ann ansien prèmiè sikrétè’y mé sé pa li selman, tout an jénérasion militan sav yo ped an mòso fè adan konésans listwa nou.

Erezdibonnè nou ni an ti-konsolasion épi liv ou kité ba nou. Sé pa pou ayen yo té  ba’w an soudnon « Papa 22 mé » lè ou fè paret « La Révolution anti-esclavagiste de Mai 1848 ». Sistem  kolonial-la pa distrè épi’w i kondané’w épi an lanné prizon épi sirsi, an milion fran ek yo di ou pa té ni dwa voté ankò.

Ou pati monté alé jwenn Joj éti té ké ni 100 lanné. Zot sibi ansanm sélérates Ordonans 1960-la té ka oblijé zot pati an Frans. Yo jijé fok té déplasé’w lamenm (Mutation d’office) épi twa zot kanmarad fonksionè (Waltè, Joj épi Gi) mé zot désidé kou-koupé rété an péyi zot pou kontinié lalit pou Matinik mansipé. Zot pa asepté « révocation »-tala é gras a solidarité parti-a ek dot travayè zot rivé tjébé kò zot kon zot té pé pour nouri fanmiy zot.

Epi twa tom « Histoire de la Martinique » nou ka di’w mèsi pou brital travay-tala ka fè nou jété an bon kout-zié asou listwa Matinik dépi antan lé Arawak. Ou djoubaté anlo pou lotonomi Matinik, nou poko té paré mé asiré an jou moun kré rikonnet tout pep ni dwa otjipé di zafè’y limenm.

Nou pa ka bliyé sa ki toujou sipòté’w kontel Imaniyé, Joslen, Jizel épi kisasayé. Lè granmoun-nou pran laj, yo ka bizwen nou sipòté yo, ek pa janmen bliyé yo.

Ou té ka di nou fok nou kouté sa ki pasé avan pou nou pé sa nou-menm nou-menm Mèsi Arman, Misié Nikola, nou ka kriyé’w, RESPÉ POU TRAVAY-OU   


Jid


Bel poveb kréyol : « Lanmò ka souprann »

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.