Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

KREY MO-MAWOT : Petit lexique des mots créoles peu usités

Jude DURANTY
KREY MO-MAWOT : Petit lexique des mots créoles peu usités

Pandan tro lontan kilti kréyol-la rété adan an kanman palé selman. Pa ni lontan i koumansé pran zev-li an an kanman lékriti-a. Sa fè ki anlo granmoun-nou mawot, yo pati an péyi san chapo épi anlo mo kilti kréyol-la. Annout di sa, disparet pran anlo métié kontel tondilié, kaboch, genyen fèy bè an boutik oben an mis luil épi an met wonm…

Tousa pran lavol, tousa mawot kon sèvolan fil-yo kasé. Magré brital travay dé langannis mapipi lang-lan ki fè diksionnè, kontel Afarel (Raphël Confiant) ki mété atè Dictionnaire créole martiniquais-français, Piè (Pierre Pinalie) Dictionnaire élémentaire français-créole, Jean Bernabé Ecriture, lecture et facture lexicale du créole Ranboulzay 2/Révolution 2, oben bien lontan avan Elodie Jourdain Le vocabulaire du parler créole de la Martinique magré tout travay GEREC anlo mo dèyè poko touché, ni kouché anlè papié.

Jid (Jude DURANTY) épi liv-tala, i fè an kout dézerban i ranmasé adan popilasion-an anlo mo gangann-nou té ka sèvi ek yo pa ka djè tann ankò. I té ké anvi nou dékouvè oben ridékouvè sé mo-mawot tala. Direktiman pou sa nou viré trouvé disparet pa pran yo an manniè définitiv.

Edision Zaboka ka kontinié pibliyé alantou lang kréyol-la pou langaj nou rabonni.

Annou chonjé bel pawol an matjè kréyol Daniel Boukman éti té ka di nou :

Pawol an bouch

Sé zwézo

Ou pòkò wouvè kaloj-la

Sé zwézo-a za pran lavol

Pawol matjé

Sé zel zwézo lanmen’w maré.          In Zizing pawol

Jid pa maré pawol palé-a, mé épi liv-tala i ka envité nou dékouvè, ridékouvè, chaché, viré chaché sé bel mo-tala ka dòmi an mémwa nou pou nou simayé’y ba divini nou. Asiré si nou sipòté travay-la nou kontinié’y, nou ké fè kon kolibri-a menmsi sé an tigout dlo i pé vidé anlè difé-a, i fè pa ta’y.

 

Jid

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.