Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Kandida ka fè kous-kouri pou lafet lakomin

Kandida ka fè kous-kouri pou lafet lakomin

   Mwa juiyé-a rivé, vakans ka koumansé ek sé a lè-tala laplipa komin Matinik ni lafet patwonal yo. An tan lontan, lè zot wè pòkò té ni festival kiltirel, télévizion, Entènet, bagay kon sa, sé té an moman ki té fò toubannman adan lavi komin-la. Tout moun lakanpay té ka fè tan désann nan bouk, sé madanm-lan épi sousoun-kléré yo anlè yo, sé nonm-lan épi kosko-yo ek bizbonm-yo asou kabech-yo. Falé té wè moun fè ganm ! Sé té o pli prélè ! O pli bodzè ! O pli ka bostonnen adan sé lari komin-la. Epi té ni chouval-bwa ba timanmay, jwé sèbi ek kous chouval ba sé nonm-lan, défilé rad kréyol ek konsè ba sé madanm-lan kisasayésa. Tout popilasion-an té boulanj ek moun té ka viré palé di lafet-la pliziè simenn apré sitelman i té ka matjé lespri-yo.

   Epi radio fè tan rivé, latélé débatjé, Entènet pwan zez-li nan péyi-a ek lavi nanni kalpaté adan an bat-zié. Gangan-nou té asou milé, nou menm-lan nou asimilé atjèman, kon ti chanté-a ka di. Jòdi-jou, lafet lakomin vini an sérémonni ofisiel ki ka pèmet sé mè-a vérifié popilarité-yo ek kandida adan éleksion ki pou vini plasé kò-yo. Kidonk lafet-tala pres pa ni an tjou-patat ki popilè adan'y ankò, sof yonn-dé twa vié-neg ki ka bwè wonm anba marché minisipal la. Epi lè léswè rivé, an chantè oben an gwoup mizik ka vini jwé anlè an lestrad ek tjè tout moun ka kontan.

   Konmva éleksion pou dépité pa lwen (i ké fet nan lanné 2017), tout sa ki kandida ofisiel, pa ofisiel, oto-pwoklamé, anba-fey, déklaré kisasayésa...ka goumen pou yo trapé an envitasion di chak sé mè komin la éti pou ni an lafet patwonal. Fok wè kous-kouri tala ! Sa té ké komik si zot wè sé pa té divini Matinik ki té an jé pis jénérasion moun 40-50-60 lanné tala, sé li ki ké ranplasé jénérasion-an ki ni 70-80 lanné anlè tet-li. Mé sépatoudi trapé an envitasion, sa ki pli bel, sa ki ni plis valè, sé ki mè-a mété'w prézidan donnè lafet-la. Aaah, manmay ! A lè-tala ou pé di ou bel Neg !

   Sé wou ki ké met-a-manyok lafet la, sé wou ki ké asiz an plis bel plas-la, sé wou ki ké défilé o primié ran nan lari-a kolé bò mè komin-la. Tout popilasion komin-lan ké pé wè'w ek sé otan élektè ou ké pé trapé lè gran jou-a ké rivé. Ki ou pa ni ayen pou di, ki plodari-a ou ké fè-a pli flo ki an koko sek, sa pa ni pies kalté pòtalans. Sa pou fè sé vréyé bel fwansé kravaté-lennté anlè moun, pwan an lè ki sérié kon an tet pen rasi ek soutou ba tout moun lanmen. A lè-tala, yo ké pé wè'w kon an kandida "qui peut faire l'affaire", kon sé vié-neg la ka di lè yo chajé. Tafia-a ka fè yo palé fwansé, fout !

   Dé sèten kandida ka jis fè tout lafet kominal ki ni menm lè zot wè mè lakomin-lan pa envité yo ofiselman. Yo ka antré adan défilé-a ek yo ka maché anba soley-la, ka ri ba popilasion-an, ka fè'y jes lanmen, kisasayésa...Délè, chans pou yo, mè-a ka rimatjé yo la, i ka fè yo asiz an koté anlè lestrad-la éti tout moun pé wè yo. Bò sé ansien konbatan-an, sa ankò pli obidjoul ! Pou balan mè mal-mouton ki ni adan ti péyi Matinik la, sé pa an bagay ki pé sipwann pèsonn. Sé tout lapolitik péyi-a ki ka maché anlè tet pis i ka favorizé moun ki pa ni ayen an tet-yo ek ki pa ni pies kalté vizion adan pies kalté domèn.

   An péyi ki ka éli politisien ki flo oblijé flo li-menm... 
 
Vokabilè :

Bizbonm :  chapeau haut de forme.

Bodzè : élégant.
Bostonnen : faire l'élégant.
Bouk : bourg.
Boulanj : à l'aise.

Chajé : imbibé d'alcool.

Flo : vide.
Gangan : ancêtre.

Kabech : tête.
Kalpaté : tomber tête la première.

Konmva : étant donné que.
Kosko : costume (masculin).

Met-a-manyok : président.
Nanni : autrefois.

Obidjoul : beau.

Plodari : discours.

Pòtalans : importance.
Sèbi : jeu de dés.

Sépatoudi : il ne suffit pas que/de.
Sousoun-kléré : robe en toile moirée.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages