Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

« ETATS-GENERAUX » : AN KILTI SAN…LANG

« ETATS-GENERAUX » : AN KILTI SAN…LANG

Kidonk dépi misié Yves Jégo ek Nicolas Sarkozy désidé sanblé moun, ki Matinik ki Gwadloup, pou swédizan kabéché anlè divini péyi-yo adan sa yo kriyé épi an bel esprésion fwansé « les Etats-généraux », pliziè latilié ja réyini kò-yo nan primié péyi-a. Yonn asou « évolision enstitisionel », an lot asou « bokantaj-pawol ant patwon ek travayè » épi an lot ankò asou “problem kiltirel”. Sé asou dènié latilié-tala man sé voudré fè an rimak. Yon sel rimak !

Adan sijé éti latilié-tala débat, adan etsétéra sijé i débat, janmen yo pa palé di lang kréyol la. Lè man ka di janmen, man lé di ki poblem lang-lan pa pozé kon an vré poblem, kon an bagay sérié ek irjan. I aparet kon sa, tanzantan, lè yo palé di mizik oben di téyat, mé pèsonn, ki adan sé met-a-manyok latilié-a ki adan piblik-la pa lévé pou di ki kréyol sé « poto-mitan » kilti Matinik, ki kréyol an danjé, ki anmizi-anmizi i ka disparet ek ki sa nésésè ba’y an pal vitman-présé.

Lè ou ka gadé oliwon latè tout pep ka goumen pou trapé libèté-yo ek pwotéjé idantité-yo, sa ou ka rimatjé lamenm, sé ki sé pep-tala toujou ka mété rivandikasion langistik la prèmié-douvan. Kisiswa atè Ezkadi (péyi Bask), atè la Kows, atè Kabili, atè Katalogn, atè Kirdistan, atè Gwatémala (lang maya), atè Péwou (lang kéchwa) kisasayésa…, kisiswa péyi-a, défans lang-lan toujou prézan adan goumen nasional la. Sof Matinik !!!

Ki manniè nou pé konpwann an bagay kon sa ?

Pétet sa ka vini di listwè-nou éti lè yo aboli lestravay an 1848, sel solision sé ansien djouk-la té ni sé té oben viré travay kon ouvriyé agrikol asou sé menm bitasion-an éti yo té djouk-la oben désann nan bouk oben an vil, chaché an djob artizan ek voyé yich-yo lékol. Adan lékol-tala, sé yen ki lang ek kilti fwansé ki té ka woulé, kifè lé prèmié gran-grek, lé prèmié katjilè neg, ki sòti, yo anni batjé abò lang fwansé a ek yo tiré méprizasion ba lang manman yo kivédi kréyol. Sa fet nan finisman XIXe siek-la ek sa kontinié woulé nan pres twa-ka XXe siek-la. Fok té atann sé lanné 70-80 an pou wè an gran mouvman défans kréyol tijé épi labann lé Sony Rupaire, Hector Poullet, Sylviane Telchid an Gwadloup ek labann lé Monchoachi, R. Confiant, Joby Bernabé an Matinik. Falé té atann tou ki adan Linivèsité lé Zantiy ek la Guiyàn yo pwan kréyol o sérié ék yo asepté ba’y an plas. Travay-tala sé Jean Bernabé ek krey-wouchach li, GEREC, ki fè’y pannan pres 35 lanné kon tout moun sav. Ek sa pa té fasil ba yo pies toubannman !

Dépi finisman sé lanné 80-an, kréyol-la viré pwan balan ek jòdi-jou, mi anvwala ni an Lisans ek an Mastè Kréyol adan Linivèsité-nou an, mi anvwala ni an CAPES kréyol ka rikrité pwofésè pou lékol sigondè. Epi, lè sé lanné 90-la pwan, etsétéra matjè kréyol paret kontel Max Rippon, Roger Valy, M’Bitako an Gwadloup, Térez Léotin, Georges-Henri Léotin, Daniel Boukman, Jean-Marc Rosier, Eric Pézo an Matinik. Kidonk pèsonn pé pa di ki kréyol sé pa an bagay ki pòtalan.

Malérezman, laplipa sé gran-grek ek sé éli politik nou an poko konpwann sa. Amwens ki yo pa lé admet li. Tout moun plis ki sav ni anlo adan yo, ki Ladwet, ki Lagoch ek menm dé serten endépandantis, ki kont dévlopman lang kréyol la. Yo pè ped ti pouvwè senbolik la éti lang fwansé a ka ba yo a. Sé pa yo ki té ké palé an ti fraz kréyol laradio oben latélé, menm lè sé kréyol ki met kon an tan kous yol oben kannaval. Sé gran-grek ek sé éli politik nou an, sé an bann Fwansé nwè, an bann aliéné ki sé pé gadé dot péyi ki ni kréyol kon Lil Moris oben lé Séchel. Adan sé péyi-tala, gouvelman-an ka vréyé kréyol-la douvan red-mato ek kréyol-la ja rantré toupatou ki lékol, ki linivèsité, ki ladministrasion, ki lajistis oben menm larmé.

Ki manniè sa posib imajinen an « Latilié kilti » Matinik san ki yo ba lang kréyol la an plas fondal-natal ?

Fok mandé sé moun-la éti gouvelman fwansé a nonmen met-a-manyok latilié-tala…

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages