Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Disparet pwan tjenbwazè-nou, sé marabou épi vwayant ka bay atjelman

Disparet pwan tjenbwazè-nou, sé marabou épi vwayant ka bay atjelman

   Nou tout ka chonjé sa ki pasé lot simenn-lan lè an boug tjwé an fanm i té ka sòti épi'y épi dé timanmay fanm-lan tou(aussi/too). Vakabonnajri-tala lévé tjè tout popilasion Matinik ek krey-fanm (association de femme/woman association) fè tan manifesté nan lavil Fodfwans pou di ki Matinitjez bon épi zafè nonm ka anni pété fwa fanm dépi fanm-lan désidé kaskod(rompre/to separate) épi yo. Sa vré ki sé chien-fè tala kondanab ek yo té ké mérité pann, mé an menm lè-a, fok dé sèten fanm katjilé asou konpowtasion-yo davwè (parce que/because) anlo adan yo ka mété kò-yo épi machapia (voyou/thug).

   Sa anlo moun rimatjé sé ki sazinè-a (assassin/murderer) ay wè a prèmié marabou lè i té fini tjwé fanm-lan épi i ay wè an déziem pou mandé sé mésié fè lanmaji pou manblo (policier/policeman) pa rivé trapé'y davwè i té tjwé an fanm. I pa ay wè tjenbwazè pis ou sé di disparet anni pwan yo toubannman. Dépi yonndé lanné, sa moun Matinik kay wè lè yo ni tjek poblem, sé anni (seulement/only) dé model gadè-d-zafè : marabou afritjen ek vwayant fwansez. Madjendjen (pauvres/poor people) kay pito konsilté marabou kivédi Afritjen ki débatjé Matinik ek ki ni swédizan konésans adan rilijion islamik la pis anlè tab biwo yo toujou ni an Koran. Gwotjap (bourgeois) ek titjap (petit bourgeois) pito kay konslté vwayant ki sòti an Fwans oben adan dot péyi l'Ewop.

   Nwaris ek pro-Afritjen dwet kontan épi zafè marabou-a ; asimilasionis dwet kontan tou épi zafè vwayant-lan.

   Mé nou, Neg kréyol, nou ki abitié dépi siek-tan épi séansié-nou, tjenbwazè-nou, manntò-nou, dowmez-nou kisasayésa...(etc.), koté nou yé adan bankoulélé-tala ? Ki koté kwayans-nou pasé ? Répons-lan senp : menm manniè kilti kréyol ek lang kréyol nou an ka déchèpiyé (s'effriter/to crumble) anmizi-anmizi, enben tjenbwa ka pwan lavol tou. Antikri, soukougnan, sertjez volan, Ti Sapoti, zonbi, dowlis, ladjables, tout sé kréati djabolik tala pa lanmod ankò anpami sé nouvo jénétasion-an. Yo jis pa menm konnet sé mo-tala ankò !

   Mi fè !...

Commentaires

jean-michel caraibes | 28/09/2017 - 20:32 :
An plis ,anlo moun ki enmen Lafrik anlo ,ki ka di w ki yo Afritchen ,ki Lafrik bèl,ki tout bèl bagay sôti an Afrik etc sèl bagay interesan Lafrik ka mennen ba nou sé marabou ,pou an doktè Yébakima ,ni 10 marabou Pou an doktè Quist , ni 20 marabou.Ma pa ka wè pyès intéré nou ni pou fè vini Afrtyen Matinik..
jean-michel caraibes | 28/09/2017 - 20:52 :
Une des formes prises par la dépersonnalisation de la Martinique.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages