Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

CHALE ANLE NOU SAN-MANMAN NAN MITAN LIVENAY !

CHALE ANLE NOU SAN-MANMAN NAN MITAN LIVENAY !

   Nou za pres rivé nan bout mwa novanm, men chalè ka fann fwa-nou.

  Asiparé nou an bonmitan sézon livènay, men lè zot fè tan gadé, lapli-a ra kon zé kochon ek soley-la ka kléré difé bon kléré difé. Kantapou tèmomet-la, pa menm palé : 31°. Kalté tanpérati-tala, nou pa janmen sibi sa adan an mwa novanm. Menm viékò ka di'w ki an an lontan, sé an bagay ki pa té posib.
  Kidonk, nou blijé mandé kò-nou ki sa ka woulé la-a ?
 Pa djè ni tranndouzmil lesplik pou fénomenn-tala : chouboulman klimatik la. Afos maté-dématé lanati, détounen flev ek lariviè, koupé tet montann, fè lizin vréyé lafimen san rété, fè loto, tren ek avion woulé bonmaten-an-midi-oswè, sa ki pou té rivé a rivé. Kivédi nou fouté klima latè an gojet, an papa gojet, ek mi atjelman i ka tounen-fol akwèdi an topi-mabial.
   Kisiswa koté-a ou yé a, ki adan an péyi ki gran ki asou an tet zépeng kontel Matinik, konsékans chouboulman-tala ka afekté nou ek sé a moman-tala nou ka pwan konsians ki moun ka goumen pou sa pwotéjé laliwonday sé pa an bann tèbè oben initil. Epi, ki sistenm kapitalis la ki ansien sistenm kominis la té fondasé asou dominasion lanati ek lidé "pwogré". Lidé-tala sé sé ni plis loto, plis avion, plis lizin, plis machandiz, plis sipèmarché kisasayésa...ek si sa vré ki sa rabonni (amélioré) sitiasion anchay moun oliwon latè (soutou atè l'Ewop ek l'Anmérik di Nò), sa dékalé lanati adan menm balan-an. Magré sa, toujou ni politisien ek grangrek ki ka prétann ki chouboulman klimatik la sé an lidé ki flo, ki pa ka tjenbé doubout. Kifè yo ka kontinié sèvi chabon, pétwol, gaz eschit, tou sa yo ka jwenn anba latè. Men rézilta-a la jòdijou ki yo lé ki yo pa lé : lavil Vèniz anba pres 2 met dlo ; dé sèten zil adan loséan Endien ek loséan Pasifik kay disparet davwè nivo lanmè-a ké monté ; maladi respiratwè ka fè siwawa toupatou palakoz zòdiyaj (polision) ka woulé pres tout kouté asou latè.
  Atè, ti péyi Matinik-nou an, nou ka sibi sab Sahara a, partikil lésans loto, plaj ki ka ritrési jou apré jou, piébwa ki ka mò sans pies rézon kontel pié-madarin kisasayésa...an plis di pwézonnaj péyi-a palakoz klowdékòn. Nou pé pa nou yonn koré tou sa. Sé a nivo sé gran péyi-a fok sé prézidan-an pwan an konduit ek soutou mizi ki red pou sa déviré larel avan two ta baré ki nonm ki zannimo ki lanati.
   Men, es two ta poko za baré nou kon sa yé a ?...
 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.