Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Ceregmia : grenn-yo pres a léto atjèman !

Ceregmia : grenn-yo pres a léto atjèman !

   Kidonk Tribinal administratif Fodfwans fini rijété, jou vandrédi 24 juiyé tala, an « référé » ki sé dé ex-met-a-manyok CEREGMIA a, Fred Célimène ek Kinvi Logossah, té dépozé douvan’y lasimenn pasé. Référé-tala, ki Met Philippe Edmond-Mariette té ka défann, sé té pou kasé an désizion sispansion ki prézidant Linivèsité lé Zantiy, Man Corinne Mencé-Caster, té pwan kont yo.

   Désizion-tala té ka apiyé asou zafè ki prézans sé dé madragè-tala anlè kanpis Chelchè a ka kréyé an sitiasion twoublay ki pa ka garanti sékirité moun, dotan plis ki dé koraj (ki diré chak yonn 1 simenn) té fet nan lantré kanpis-la pou opozé sé mésié rijwenn pos-yo konsidiré ayen pa té fet. Sé koraj-tala sé dé asosiyasion ki té òganizé yo : « Comité Justice Egalité » ki Térez Léotin, an matjè kréyolopal, ka mennen ek « Comité de Sauvegarde de l’Université » ki Suzy Sorel, an met-a-manyok lantoupriz, ka mennen.

    Fok viré fè moun sav ki konsey disiplin Linivèsité Toulouz kondané Fred Célimène a an entèdiksion dirijé pies kalté laboratwè wouchach pannan 5 lanné tandiski i fouté Eric Carpin, dwayen Fakilté Dwa-Ekonomi ek Kinvi Logossah an blam an kò-yo.

   Désizion prézidant-lan ka di tou ki toulitan lajistis pa otjipé di ka Fred Célimène ek Kinvi Logossah, fok pa yo déviré fè kouw douvan jenn étidian. Me Edmond-Mariette kontesté désizion-tala douvan Tribinal administratif é i ped konba’y. Verdik-la klè : sé mésié ka kontinié pèsivwè salè-yo, mé yo blijé rété bò kay-yo ka graté grenn-yo toulitan jij enstriksion-an pa rann rapò’y ek fè yo pasé douvan lajistis. Men lè ou gadé, Pwotjirè la Répiblik ek dives majistra di kon sa adan lapres ki yo pa ni sifizanman anployé pou otjipé di gran afè. Pou ti afè (volé powtab oben moto), pa ni pies poblem, mé pou détounman lajan piblik, bagay-la mélé toubannman. Kivédi Fred Célimène ek konpè’y Logossah ké mèyè atann anchay tan avan yo ralé yo douvan lajistis, men omwens yo pé ké mò fen pis gwo lanmonné-yo ké kontinié tonbé chak mwa san pies kalté poblem.

   Sel bagay, Lajistis pé mòlòkoy kon i lé, fok bien an jou ka vini, i otjipé di ka sé mésié-tala. Kivédi grenn Célimène ek Logossah (plis 41 konpè-yo atè Matinik, Gwadloup ek Guiyàn ki manjé tou) pres a léto !...

                                                                Jean-Laurent Alcide

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages