Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

An-bonnè ti tet zépeng-lan yo ka kriyé Matinik la pa endépandan !

An-bonnè ti tet zépeng-lan yo ka kriyé Matinik la pa endépandan !

   Lè nou ka fè tan jété an zié asou sitiason politik Matinik, lè nou ka kouté plodari yonn-dé politisien, lè nou ka gadé sa yo ka matjé anlè masonn Facebook yo, lè nou ka pwan tan wouvè dé zorey-nou pou tann yo palé latélé oben laradio, an kalté lanvi vonmi ka anni varé nou toubannman. Sa ki pli tris sé ki sé politisien-tala laplipa adan yo sé pa moun Ladwet kon nou té ké pé sipozé, men moun Lagoch. Moun ki ka di yo otonomis, yo endépandantis, yo souvèrénis, yo sisi, yo sila...

   Si zot wè té ni an Pri Nobel pou lamantri, asiré-pa-pétet sé yo, yonn dèyè lot, ki té ké trapé'y. Pou pwotéjé parti yo, yo ka soutiré an vis sèten vakabonnajri ki ka fet adan parti-a. Pouki sa ? Davwè yo bizwen a tout fos genyen éleksion pou yo pé sa kontinié otjipé ti pos éli a yo ni a kidonk kontinié bwè dlo-yo. Kontinié viv ti kò-yo. Zafè larel-lidé pa asou kont-yo lè sé pou kouvè salopté kanmarad parti yo. Dayè, larel-lisé sé diféran parti Lagoch Matinik la pa ka koresponn a an tjou-patat. Tala ka prétann i otonomis, men i pa janmen fè éfò ay wè ki manniè an péyi otonom ka woulé ; lot-la ka di kou-koupé i endépandantis dapré'y mé Barbad fini fété 50è lanné endépandans-li, men pies endépandantis pa ay gadé lanmanniè krab-la ka dékalé nan péyi-tala. Sa tris ek sa led !

   Men la pli bel anba labay oben pli mové-a sé poko sa. Pli mové-a sé konpowtasion makout anlo militan, anlo éli, adan sé diféran parti swadizan Lagoch la. Sé moun-tala ka fè konsidiré Staline poko té mò, konsidiré Masonn Berlen an té doubout toujou ek konsidiré la Chin pa mofwazé adan an péyi kapitalis ki pli mové ankò ki tout sé lézot péyi kapitalis la. Sé estalinien-nou an, sel bagay ka entérésé yo, sé mentienn parti-yo doubout kisiswa sa ki pé pasé, kisiswa vakabonnajri tel moun parti-a oben tel lot moun fè. Dépi ou ni kat an parti Lagoch an poch-ou, sé konsidiré misié Labé oben Monséyè li-menm té anni ba'w labsolision !

   Sé poutji nou blijé di, abo sa red pou di ek sa red pou admet : an-bonnè Matinik pa an péyi ki endépandan !

 

Bwet-a-mo

 

Abo : malgré.

An-bonnè : heureusement.

Davwè : parce que.

Konpowtasion : comportement.

Lamantri : mensonge.

Larel-lidé : idéologie.

Masonn : mur.

Mofwazé : (se) transformer.

Plodari : discours.

Varé : empoigner.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages