Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Aliwondaj 7 : Chanjmandè, mwenmenm an-mwen èvè « Tout-Monde »

Hector POULLET
Aliwondaj 7 : Chanjmandè, mwenmenm an-mwen  èvè  « Tout-Monde »

Chanjmandè an Gwadloup.

Ni on tan an Gwadloup, lè ou té ka viv an  Granntè, prensipalman Lapwent,  é lè ou té adan on fanmi-moun  pa twòp maléré, déstan  (dès l’instant, dès que) chalè mwa-d-mé té rivé, moun té ka pati pou on tan an chanjmandè (changement  d’air, villégiature).

Koté ola moun té ka pati an chanjmandè té pli souvantfwa p’asi Bastè, anhotè, ola té ni tibwen fréchè, kontèl, Vernou, hotè Lézarde, Ravinchòd, Sofaya, oswa pou sa i té ni plis lajan Palmis, Senklòd oben  Dolé !

Lè ou  té pé ay an chanjmandè Dolé ou té akwèdi  ( à croire que, tout comme) adoumanman (en un lieu paradisiaque) !

Pli souvaman sé sé  gwo kyap blan a sé lizin Bopò, Darbousyé, Grantans la,  oswa sé blan fonksyonnè-la, sé moun a grankonmès asi kyé- Lapwent la, blan oswa milat,  té ka rivé tini on gwokaz yo té ka louwé, oben on chanm-lotèl adan Gran Lotèl  Dolè la.

Mé té ni dotwa fanmi ti-fonksyonnè, ensisitè, pèrsèptè, anplwayé-biwo,  té ka rivé trapé on tikaz yo té ka péyé p’asi koté Gwomòn-Dolé, oswa hotè Twarivyè kon Larigrété, Chèlchè. Twochen, Déparfwa ou papa ouvriyé té ka rivé voyé fanmi a-y an chanjmandè atoupannan i té ka kontinyé woulé an lizin-la.  Kifè, yo osi, yo té pé ay bengné a Dolé oswa adan tou sé basen a bèl dlo  klérant ( transparente) a sé rivyè-la kon Tikarbé, Rivyè Grantans.

 Pou nou timoun, tan-lasa té on tan bénidisyon-lavi, tan vakans, tan ola nou té ka apwann konnèt péyi-la,   konnèt non a zèb é  a pyébwa, nou té ka dékouvè lapèch a kribich  an rivyè, lachas ranmyé an granbwa, kuit sa ou té trapé èvè chatengn ou té ranmasé, tousa adan on kannari  asi on foyé-difé  nou té ka fè èvè twa-wòch…épi aprésa séparé manjé, sizé chakmoun asi on wòch, manjé---épi aprésa ankò  channda, fè dotwa kilonmèt apyé pou ay bengné adan basen dlo-cho-soufré a Dolé !

Chanjmandè an Fwans.

Jòdi, près ponmoun pa k’ay an chanjmandè an Gwadloup ankò. Lotèl Dolé fèmé épi disparèt, difisil touvé tras ola i té yé, ni on lizin a dlo an plas a-y.  Sé bèl grankaz alantou-la alabandon.  Sofaya, Benjòn, andélala, Ravinchòd menmwouvè sé jou-lasa, mé sa ka sanm sa i ankyenkons, ka monté é désann.

Tousa poudavwa jòdi, moun kay fè « cure » an Fwans, a Vitèl oswa Vichy, an pa pli konnèt sé granvil fwansé-la ola Lasékirité-sosyal ka voyé-moun pou mwenn tikatikata. Jòdi, chak jou bondyé fè jou, tini kat (4),é menm  senk (5) gwo avyon yochak ka chayé apwochan kat-san (400) moun an chanjmandè an Frans, kivédi apwochan démil moun (2000) k’alé-vini ant Lagwadloup é Lafwans, é an ka sipozé menm biten pou Matinik ! Asi sé lign-lasa zafè sé konpangni-la ka maché.

Mwenmmenm an-mwen é « Tout-Monde ».

Konfèdmanti ( pwofètmanti/sans mentir) an pa andwa voyé wòch an jaden a ponmoun, larézon-poulakòz (pour la bonne raison) mi mwenmenm an-mwen an chanjmandè an Fwans kon onlo moun Gwadloup. An pa vini fè « cure » mé mi mwen an adan kapital Lafwans lè ka fè on chalè kifè toutmoun a lajan a granvil-lasa ja chapé-kò a-yo an chanjmandè. Kifèwvwè ( si bien que)ka rété anni (seulement /only) touris a lajan sòti an tout péyi  étranjé é travayè-maléré, tout péyi osi, ka kontinyé rété kotésit ka travay. Tout Lafwans pa an chanjmandè !

Yèoswa, on zanmi méné-mwen adan on rèstoran adan kawtyé Barbès-Lagoutdor. Adan on ti-lari trankil, on rèstoran èspésyal. Non a rèstoran-la : « Le Tout-Monde ». Rèstoratè-la sé on jennboug, i pa menm  moun Lézantiy, ka admiré é kontan li Edwa Glisan. On boug i palé èvè-nou asi « identité rhizome  et créolisation du monde» mé osi asi bon diven san silfiti ka sèvi, diven ou pa ka touvé nenpòt koté. Manjé-la osi té bon toubòlman, sa té « une tuerie » kivédi on koupédwèt.  Sa fè-mwen plézi vwè sé Paris ou ka touvé sa,  sa fè-mwen lapenn pa tini p’on koté konsa adan sé péyi an-nou la, ni Lapwent, ni Fòdfwans, ola ou pé manjé byen, bwè byen é palé asi litérati é kilti kréyolizasyon Tout-Monde é boujonnans ( émergence)  a sé pèp Antiyé an-nou la. Mé ay sav, sa pé sé mwen i pa konnèt, si zòt konnèt ola sa yé, fè-mwen sign ! Kenbé fò ! Sòlèy !

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.