Loto, Blokis, Sab-Sàara é Sawgas
Loto-la (/ l’automobile) é Blokis (embouteillage/ traffic jam)
Ni on tan, sé chantè gwoka-la té ka fè onlo chanté asi « loto » :
Loto-la ! Loto-la ! (3 fwa)
Loto-la chawmé lédèmwazèl !
An ni on loto nèf
An ni fanm agou an-mwen
An ni on loto nèf
An ka fè palé di-mwen !
Loto-la, loto-wouj la !
Woulé pa sizé douvan !
A trant a lè misyé jandab
Ou ka souflé-mwen
Abò ni dé madanm
Ponnyon pa tan-mwen !
Asiré zòt konnèt dotwa, zòtmenm a-zòt. An tan-lasa pòkò té tini jé-la yo ka kriyé « loto » jòdila. Té byen tini on jé-loto moun té ka jwé an véyé, mé a pa té menm biten-la, si zòt pa konnèt mandé. Kifèwvwè jòdi-la près toutmoun ka di « vwati » anplas a « loto » pou pa mélanjé dé « loto »-la.
Kidonk jòdijou, loto ka pri an loto, moun ka kriyé sa « anboutéyaj », akwèdi moun pri adan on bari-boutèy-krazé. An simétan di, menmjan èvè sé Ayisyen-la : blokis ! Kivédi toutmoun-la ka touvé-yo bloké andidan loto a-yo, tout loto bloké asi chimen-la.
Ou pa janmé pé rivé prévwa si ké ni on blokis oben si pé ké tini. Sa pé sé on aksidan asi wout-la, sa pé sé moun i pa kontan alòs-é- poulòsdonk yo ka baré chimen-la, sa pé sé Wout-Gwadloup ka travay asi wout-la, sa pé sé yonn adan sé rada a-yo la ka oblijé sé loto-la woulé à 50Km a lè sa pé…toujou tini on rézon.
Kidonk si ou mété-w ka kalkilé tan ou ka pwan pou fè 30Km, ou ka vwè èvè on loto i pé woulé jis a 150km/lè, vou ou ka rivé fè 30km/lè !
Sé loto-la, lè yo arèsté, motè ka kontinyé touné, prensipalman sé motè dyézèl-la, yo ka malpwòpté (/poluer) plis ankò. Tousa pou di, lè ou ka pwan chimen èvè loto a-w, ou kay pasé onlo tan ka èspiré gaz-pwazon èvè timiyèt-métal (/particules métalliques) kay andidan poumon a moun.
Tousa parapòt a mové sistèm transpò-an-komen an-nou. Tousa parapòt a sé sosyété-kyòkè (/lobby) a sé béké-la i ni entéré fè tousa yo pé pou fè moun varé loto. Tousa parapòt a plis moun achté loto, plis fo-yo péyé taks-lanmè (octroi de mer), plis fo-yo achté ésans é gazòl, é wou mi sé béké-la la ankò, pou pwan pa gato a-yo é mi wou taks asi pétwòl ankò. Twòp moun pa ni p’on lentéré dévoplé transpò an komen. Blokis !
Sab-Sàara la.
Dépi kèk tan yo ka di-nou sé sab-Sàara ka fè si syèl an-nou gri, si moun asmatik pa ka rivé èspiré, si lè nou bòdlanmè nou pa ka rivé vwè lorizon, si on fifin-pousyè ka kouvè fèy a sé pyébwa-la, jijévwè zyé an-nou ka vini wouj é poumon an-nou ka vini nwè.
Poukisa sé alè sa ka fèt ? Antan-lontan nou pa janmé tann palé sa. Kijan fè van ka chayé sab-lasa dépi dézè-Sàara jis kotésit ? 5000km pli lwen ! Ka i ka pasé asi Latè an-nou la, sé mèyè sa yo ka kriyé granboulvès-klimatik (/ changement climatique) ? Es sa ké vini plizanpli fò ? Ka sé reskonsab an-nou la ja ka prévwa pou sizoka sa vini plizanpli grav ? Oswa, sa pé yo menmjan èvè prézidan mériken-la é yo pa ka kwè adan p’on kalité boulvès klimatik é yo osi byen mansousyé, byen sanfouté sav si sa pou rivé.
Sé Sawgas-la.
Mi yo ka wouvayi bòdlanmè an-nou!
Yo ka di sé davwa an Lanmazonni afòs moun koupé-bwa adan sé foré-granbwa la, afòs yo mété angré an tè-la pou planté kisé pyé kawòtchou pou fè wou a loto, ki sé pyé palmis pou fè luil, afòs-afòs, angré-la ka rivé an rivyè, rivyè ka chayé an pligran kouran-dlo, é anfinal sé Lamazòn i ka chayé tout paké angré-lasa an lanmè é sé parapòt a sa si sé sawgas-la ka anni démiltipliyé, avan sé kouran-lanmè la chayé-yo jis kotésit adan tout sé tililèt an-nou la. Kontel mandé Kapèstè Marigalant !
Ja ka fè twa lanné nou ka santi mové lodè a sé sawgas-lasa lèwvwè yo ka dékonpozé bòdlanmè. Gaz dékonpozisyon a sé sawgas-la sé pwazon pou poumon a moun é a bèt.
Es sa ké vini plizanpli mové oben ès sa ké arèsté ? Si yo kontinyé débwazé Lamazoni, poukisa sé sawgas-la té ké arèsté ? Moun ka toufé, ki lidé a sé réskonsab-la pou sizoka sa vini plizanpli grav ?
Nou ka vwè, ki sé pou démiltiplikasyon a gaz a loto èvè timiyèt métal yo ka chayé, ki sé pou pousyè sab-Sàara ka bouché lorizon, ki sé pou gaz dékonpozisyon a sé sawgas-la zòt ké tann toutmoun ka pléré mé « nou ka pléré, zyé an nou sèk », akwèdi noutout sanfouté : sa i fèt, fèt ! Manfou a penn. « Dèmen sé on kouyon » !
Kifè an ka sonjé dé tipawòl fonnkyè D.Thaly té maké :
L’Ile lointaine.
Je suis né dans une île amoureuse du vent
Où l’air a des senteurs de sucre et de vanille
…
J’ai vu des horizons où planent des frégates
Et respiré l’encens sauvage des halliers
…
Pour voir à l’infini la mer splendide et nue.