Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL
Kréyolad 536

VAKANS DIT

Jid
VAKANS DIT

Dépi lasimenm pasé  tan-an chanjé. Lé dènié zouk ka pété zorey moun kisiswa épi «Kwaxicolor», «Simon Jirad» oben «La Perfecta», yo tout fè dènié kou-yo.

«La choré du sud» pran pa dan lino pa ni «sé la moto» ankò mé sé anboutéyaj ki ni toupatou.

«Tour yol» lwen dèyè nou é ni moun ki pa ka menm chonjé sé «Rosette» ki genyen. Sirtou sé jénes-la éti té la selman pou «Afteryol» kidonk apré kous. De tout fason, yo pa té anlè sa, yo té anlè anlot mouvman.

Pipo fini épi zafè «Koko bo Nini» atjelman séachté lé dènié founiti pou larantré.

Mé sa nou ka konstaté kanmenm pa asou Lanmanten, anbétéyaj ja viré koumansé pli red a Saïgon. An mal-palan (toujou ni yonn) di konsa:

– Lè Sé gro lenn lan ka vini épi Jojo, lot minis la ki pa an lapo lanj diven, yo ka pasé lotowout fiap! Ayen pa ka jennen yo.  Yo ka jis wouvè chimen ba yo. Pa ni zafè TCespré ka opozé yo vansé.

Adjilbè ki té pati Dominik lè té ni lagrev dlo-a, déviré é lè i wouvè jounal-la, i aprenn la SME pou viré balansé anlot lagrev. Es tianmay ké alé lékol san benyen. Nou la pou wè!

Manmay lamanniè sa pati-a, i ka sanm nou ké valsé an déziem fwa pas nou ni an nouvo gouvelman.

Fok nou maré ren-nou solid, pas l’INSEE jik di nou chomaj wosé pandan vakans lan.

Pétet pas sé moun POLE EMPLOI-a té an vakans, mé atjelman vakans dit!

Jid

* * *

Bel poveb kréyol 300

«Tout bef konnet pitjet yo».

Viré monté
 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages