Ni an ti pawol an tan lontan ki té ka di kon sa : "la pli bel anba labay" kivédi "dèmen, nou ké viv bagay ki pli mové ankò".Bannzil (archipel/archipelago) karayib nou an za pwan an primié kout-fè épi siklòn IRMA, asiré-pa-pétet, i ké trapé an dézienm épi MARIA, mé fok nou sav ki lanné pwochenn ek adan sé lanné-a ka vini a, sitiasion-nou ké vini anmizi-anmizi pli krabik (catastrophique/calamitous). Moun fè lafet épi an déklarasion misié Nicolas HULOT, minis laliwonday (environnement) fwansé a, konmkwa pétet moun pé ké pé viv ankò adan réjion-nou an adan yonndé tan. Mé sé pawol sérié i di la-a davwè (parce que/because) zafè planet-nou ka vini pli cho ki avan, sa ka dérayé klima-a ek tout kalté movezté météwolojik pé tonbé anlè tet-nou.
Mèyè (peut-être/maybe) sé siklòn-la nou ka sibi a ni omwens yon koté ki pozitif : sa ké blijé met-a-manyok (président) méritjen an, misié Donald TRUMP, katjilé titak ek déviré chimen pis, kon nou sav, i tiré péyi'y adan Akò Pari a asou poteksion klima-a. Konmva (étant donné que/given that) gwo bidim kay li a ki Sen-Maten an dépotjolé (détruite/destroyed) ek pliziè lotel ki ta'y tou, i ké fini pa admet ki fok sé gran péyi-a kivédi sé tala ki pa polié plis la ek ka pété tjou lanati plis la, bokanté larel. Fok yo sispann épi dé sèten model endistriyel yo ni ek sé sel manniè pou klima-a pé sispann fè dézod.
Sé siklòn-tala ka fè no konpwann tou (aussi/too) ki jòdi-jou, bagay ki pli pòtalan (important) pou défann sé laliwonday davwè sé divini yich tiyich-nou nou ka mété an danjé si zot wè nou pa mofwazé (modifier/to change) konpowtasion-nou...