Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Sarko ké oblijé nou doubout !

Sarko ké oblijé nou doubout !

Apré rézilta prèmié lawonn éleksion prézidansiel fwansé a, ni an bagay ki klè : épi pres 6 pwen rita, pèsonn pa ka wè ki manniè Ségolène Royal pé réyisi doublé Nicolas Sarkozy adan déziem lawonn-lan. Pou mirak-tala pé fet, fok met-a-manyok sosialis la trapé 2 million vwa an plis, bagay ki enposib, sof si François Bayrou mandé partizan’y voté ba Ségolène. Ek menm si met-a-manyok l’UDF-la fè sa, ayen pa ka di ki sé élektè’y la ké ripòté votman-yo asou madanm François Hollande. Kidonk fok nou ja koumansé préparé kò-nou pou sipòté « Misié Karcher » pannan sé 5 lanné-a ka vini a. Sa red, sa tris, men sé volonté pep fwansé a ki la ek nou, moun lé DOM-TOM, nou pé pa fè an tjou-patat kont sa.

Bel rézilta Sarko a, tout moun ki onnet é sérié blijé admet ki sé davwa i ripwan plodari rasis é nasionalis Le Pen la. Sarko fè an kout bawouf asou élektè met-a-manyok FN la ek sé dayè pou sa misié trapé dal-tala. Men, menmsi doublaj-tala pa té fet, nou plis ki sav ki an moun ki ka mété an bilten ba Sarko adan bwet-lin la, sé an moun ki pa djè enmen Neg épi Arab. Tout politik la Sarko mennen an, lè ou vwè i té Minis Lentériè, ka démontré sa : rivoyé imigré lakay yo pa grap, vréyé manblo konyen anlè jenn manmay adan sé banlié-a, trété sé jenn-tala di « vadrayè » kisasayésa…

Ki sa éleksion Sarko an tet a Léta fwansé ké lé di ban ou, lé DOM-TOM ? Es fok nou pwan pè ? Es pisimié sé Ségolène ki pasé ? Sé kèsion-tala pa fasil pou réponn, men fok pa nou adopté pies atitid ki santimantal. Poutji ? Davwè listwè ka montré nou ki lè Lagoch té o pouvwè an Fwans, yo pa toujou défann an politik anti-kolonialis. Annou pa bliyé ki an tan ladjè L’Endochin ek ladjè l’Aljéri, sé Lagoch ki té ka kondui zafè la Fwans ! Falé sé De Gaulle, an boug Ladwet, ki té rivé l’Elizé pou rivé rézoud sé ladjè-tala. Nou plis ki sav ki anlo Fwansé ki ka voté ba Lagoch, sé moun ki pa mwen rasis ki moun ka voté ba Ladwet. Ou ka jwenn rasis adan tout katégori sosial an Fwans, jik anpami moun ki ka di yo kominis ! Kidonk annou pa kwè ki si sé Ségolène ki pwan kouwòn-la, sitiyasion sé péyi-nou an ké mioré pou otan.

Annou gadé sa ki té pasé an 1981, lè François Mitterand té pwan pouvwè-a ! Misié benyen nou épi bel pawol sosialis, i ba nou an landòmi ek Aimé Césaire té si-telman kontan, i dékrété an “moratoire”, an pozé-doubout adan lit otonomis la. Pannan pres 15 lanné, nou sispann goumen kont sistem kolonialis fwansé a ek sé adan lépok-tala ki mouvman nasionalis la, soutou an Gwadloup, koumansé kalpaté. Ki sa nou genyen ? Hak ! Lotonomi pa vansé di yon sel milimet, kantapou lendépandans pa menm palé pis abo Marie-Jeanne vini met-a-manyok La-Réjion Matinik, i pa rivé soukwé sistem-la. Okontrè, i vini an kalté jérè a sistem-la ! Kidonk ki Lagoch ki Ladwet, sé menm bet-menm pwel ba sé pep lé DOM-TOM la. Jis Kanaki ki pwan fè adan sa : Rocard réyisi kouyonnen sé endépandantis kanak la ki asepté ripò référandom la asou lendépandans adan…20 lanné. Pannan tan-an, sé Fwansé-a pòté mannev pou bouré péyi-a épi tout kalté moun-andéwò : Walisien, Tayisien, Antiyé é soutou Fwansé. Rézilta : jòdi-jou, popilasion moun-andéwò ka dépasé popilasion kanak la ek lè votman-an ké fet, oblijéman sa ké ni an pòtalans. Ki moun ki pé kwè ki lo moun-andéwò tala ké voté pou Kanaki vini an péyi ki met kò’y, an péyi ki endépandan ?

Sa fè, pétet sé pa an mové bagay si zot wè « Misié Karcher » pwan pouvwè-a an Fwans. Dabò-pou-yonn, sa ké oblijé tout otonomis ek tout endépandantis rilévé tet-yo, viré pwan konba-a, arété pwan dlo mouchach pou let. Déziem bagay, sa ké oblijé pep-nou konpwann an fwa pou tout ki yo pa ni ayen pou atann di la Fwans. Ki fok yo koumansé katjilé anlè an lot divini, an lot desten, ki rété an koloni jik lè jijman dènié rivé. Ki manniè nou pé rété dènié péyi ki kolonizé asou latè ? Sa pa posib !

Sé pa an rézon pou ay mété an bilten ba Sarko adan bwet-lin la, mé sé pa an rézon non pli pou mété gwo pléré atè si ou wè i bat Ségolène. Nou pa pou konté anlè jénéwozité pies kalté prézidan fwansé. I lè pou nou adopté on konpowtasion moun ki doubout dwet an pantalon-yo ek nou sispann fè jé timanmay lékol.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages