Si lanvi matjé liv pran mwen an jou, sé Georges mauvois man dwé sa. Man té vini kontan tout pies téyat-li dépi an jou oswè man té monté wè yo jwé « Man Chomil » adan ti téyat Lopital Sivil la.
Man wè, é man viré wè pies taa pliziè fwa. Listwè Risivez Lapos la té ka sanm sitelman sa mwen menm té ka viv an travay mwen. Pa té ni an jou san dézod épi sé kontribiab-la, san wè fos kolè-yo monté, san tann chikannri sé anplwayé-a. Té toujou ni an lod pou mété an mitan an majorité fanm. Toukon sé anplwayé lapos-la, fok té konté, viré konté, dékonté chif pou chèché lérè, sé té travay touléjou. Pa té ni asé katjilatris pou tout moun, é tout opérasion té ka fet di tet. Alos pou ou sèten ou pa garé fok té viré katjilé pliziè fwa.
Georges Mauvois té ka mété an lavi touléjou épi moun touléjou, anba zié nou. Yonn-dé adan travay yo nan biwo, dot ki vini réklamé dwa yo. Man éséyé matjé an pies téyat konsa, selman, pou ranjé an model téyat kon Mauvois sé pa rédi chez bò tab. I ni an istil bien lisé, ek an bel manniè pou bien maré tout sé mo a san ou pa janmen santi i ka répété menm bagay la. Sé sa fos-li. Sa i lé, sé fè nou ri di nou menm san nou pa jenmen riditjil.
Dépi « Agénor Cacoul », menm épi « Arrivé de Paris » ou té za ka santi lapolitik pa té lwen, men toujou épi menm larel-dwet la, i ka pwenté dwet an manniè alarigolad asou sitiyasion ki ni lenjistis ek ki ka fè nou réfléchi an menm tan asou lavi touléjou. Si man pa rivé matjé an liv kon « Man Chomil », antouléka, sé istil Georges Mauvois man suiv adan tousa man matjé : an istil direk, bien polisé, ki ka mété sé pèsonaj-la an valè.
Pou matjé an pies téyat, pèsonn pa méyè pasé Georges Mauvois. Men sé pa sa selman i fè, é kon i ka menyen fwansé-a osi bien ki kréyol-la, i fè an biyografi romansé dé sèten moun potalan, kon Aliker. Sé an listwè nou pa menm sé pé imajiné sa té pé rivé, é poutan sa rivé, fok tout moun té konnet li.
Pou bout man pé di sé an lonnè pou mwen di matjé sé dé ti mo taa ba'y pou di'y ladmirasion man ni pou'y épi pou louvraj i matjé. Atjelman man ka santi i anvi di « Stop » ! Men lè man ka gadé dènié liv i matjé « Le merisier » man anvi di'y ... « Ankò » !