Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Poutji yo pa sé pé vini Matinik tou ?

Poutji yo pa sé pé vini Matinik tou ?

   Kon nou tout la sav, Matinik ka sibi dépi pasé 20 lanné an tjouboum démografik ki sitelman red ki péyi-a za ped 40.000 moun ek laplipa adan yo, sé jenn manmay ki ka chapé ay fè lavi-yo andéwò. Pa anni ki an Fwans dayè, men toupatou asou latè. Matinitjé pa ka fè yich ankò oben lè yo ka fè, sé anni pa yonn oben pa dé, bagay ki pa ka sifi pou asiré rinouvlay natirel popilasion-an. Kifè démograf za katjilé ki si ayen pa bokanté fidji, si sitiasion-an kontinié woulé lanmanniè i ka woulé a, pa koté 2050, popilasion Matinik, di pres 390.000 moun i yé jòdi-jou, ké viré-désann a 350.000.

   Nou za ka koumansé wè rézilta tjouboum démografik tala : anni ay adan sé komin-la, soutou lakanpay, ek gadé sé lékol primè a ki yo té konstwi adan sé lanné 60 siek-la ki fini pasé a. Anlo klas adan yo fèmen davwè pa rété zélev ankò ek sa ka réperkité asou kolej, ek apré asou lisé épi, an final-di-kont, asou linivèsité. Adan lekzanmen bakaloréya, chak lanné, nonb kandida a ka anmwennzi di 300 oben 400.

   Sé politik-nou a plis ki sav manniè sa grav pou divini Matinik, men ou sé di sa pa ka djè terbolizé lespri-yo aloski za ni omwens dé posibilité pou chaché rézoud poblenm-lan : dabò-pou-yonn, mété an sikti doubout pou pèmet manman ki an Fwans oben adan dot péyi-andéwò déviré lakay-nou, soutou lè yo ni an pwojé lantoupriz ; dézienm bagay, wouvè lalinman Matinik ba moun-andéwò, ki yo sé moun-vini oben moun-kouri-vini, soutou moun ni nan laliwonday karayib nou an.

   Sé jou-tala, mi sa nou pé li adan jounal "FRANCE-GUYANE" :

   "20 000 Vénézuéliens avant la fin de l'année ?

Comme la précédente affluence, c'est principalement par le Suriname que plusieurs milliers de Vénézuéliens commencent à tenter de pénétrer sur le territoire. Un mouvement qui nous a été confirmé à quatre reprises par nos différents interlocuteurs. Cette autre vague serait notamment la conséquence des pénuries alimentaires qui frappent le pays présidé par Nicolas Maduro. Des projections ont été élaborées lors de réunions entre différents services de l'État. Selon celles-ci, le nombre d'immigrants clandestins et demandeurs d'asile pourrait atteindre, en Guyane, la barre des 20.000 personnes avant la fin de l'année".

   Poutji Matinik pa sé pé akéyi an pati adan sé moun-vini Bénézwel tala ? An tan lontan, nou té ni an gran liannay épi péyi pangnol tala ek ni bon enpé Matinitjé ki, nan primié lanmwatié XXe siek-la, té ay fè lavi-yo anba-a...

 

   Bwet-a-mo :

 

Anmwennzi : diminuer.

Davwè : parce que.

Lalinman : frontière.

Laliwonday : environnement.

Liannay : relation.

Moun-kouri-vini : réfugié.

Moun-vini : immigré.

Rinouvlay : renouvellement.

Sikti : structure.

Terbolizé : préoccuper.

Tjouboum : plongeon.

Tou : aussi.

Zone contenant les pièces jointes

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages