Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Politik atè Matinik : larilev za la

Politik atè Matinik : larilev za la

   Ni sèten moun ki ka prétann ki politisien Matinik two vié, ki ni twop gran-nonm 70 ek 80 lanné ki éli ek ki ka otjipé pos reskonsabilité. Sa vré ki lè nou ka jété an zié anlè personnel politik nou an, nou ka konstaté ki ni mè, konséyé, dépité ek sénatè ki la dépi nanni-nannan. Pliziè adan yo ni 30, 40, délè 50 lanné aktivité politik dèyè yo ek menm si santé-yo djoktoujou, an lè yo ké blijé ladjé plas-yo ba éli ki mwen vié ki yo. Men es sé an bagay ki nef ? Piespa ! Anni chonjé ki Aimé CESAIRE té éli dépité lè i té ni...32 lanné anlè tet-li selman ek i rété Lasanblé nasional fwansé yon dimi-siek. Georges GRATIANT ek Casimir BRANGLIDOR rété mè Lanmanten ek Trinité jik tan yo atenn 90 lanné.

   Kidonk zafè gran-nonm adan lapolitik, nou za abitié épi sa ek sa ki ka rélé anmwé kont yo pou sel rézon-tala, sé an bannapoda. Ou pé jenn épi ou ni lidé ki vié andidan zékal-tet ou. Tou lé jou nou ka wè sa ! Kontel nou pé toutafetman konpwann ki an dépité ki ni 80 lanné pé voté kont Lwa pou mayé makoumè, men an dépité ki ni 50 é tjek lanné pé pa, pa ni dwa adopté menm konpowtasion-tala. Si dépité 50 é tjek lanné a voté menm manniè ki dépité 80 lanné a, sa ka démontré ki jennes-li pa ka sèvi'y ayen. Davwè si ou jenn, sé pou pòté lidé ki nef, sé pou défann bagay ki modèn.

   Lòloj biolojik la sé an réyalité ek pèsonn pé pa ayen kont li. Kifè tout péyi bizwen an larilev politik kon adan tout sé lézot domenn-la. Sa nowal, sé kon sa lavi ka woulé woulé'y. Atè Matinik, nou pa biwen pè : lontan nou za ni an larilev politik. Lè ou ka gadé asou larel sa yo ka kriyé "Lagoch", ou ka jwenn dé éli kon Francis CAROLE, Louis BOUTRIN, Gilbert COUTURIER, Marie-France TOUL La oben Fabrice DUNON. Lè ou ka jété an lot zié asou sa yo ka kriyé "Ladwet", ou ka jwenn dé éli kon Sylvia SAITSOOTHANE, Karine MOUSSEAU oben Marinette TORPILLE. Dé sèten adan yo ka bat dépi tibwen lanné ; dot fini antré adan lapolitik. Mé sa tout observatè ka rimatjé, sé yo tout la, sé dé gwo travayè ki la. Men sa ki pi fò, sé ki yo ka fè sa an plis di pwop métié-yo. Yo pa ladjé métié-yo, yo pa ka viv di manda politik yo, yo pa politisien pwofésionnel.

   Kidonk pis larilev za la, poutji dé sèten moun lé pousé Alfred MARIE-JEANNE ek Claude LISE déwò ? Pèsonn pa té mété ni CESAIRE, ni GRATIANT, ni BRANGLIDOR, ni Emile MAURICE déwò. Sé lòloj biolojik la ki tiré yo la. Poutji dé sèten ti dirigonflispé pa atann tou-yo ? Soutou ki yo, sé swédizan "jenn"-tala, za ni 50 lanné anlè tet-yo pou sèten adan yo ek pou dot, yo pa janmen fè an patat ki rimarkab nan lavi-yo. Sa yo konpwann ? Ki lapolitik sé vini fè wotasion douvan an piblik ? San pies lidé, san pies larel-lidé soutou.

   Sé moun-tala fok ké baré yo lè moman ké rivé !...

 

Bwet-a-mo

 

Apoda : niais.

Davwè : parce que.

Dirigonflis : opportuniste.

Djok : vaillant.

Konpowtasion : comportement.

Kontel : par exemple.

Nanni-nannan : il y a très longtemps.

Zékal-tet : crâne.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages