Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL
WOULO-BRAVO SIMENN 1-8 AVRIL 2008-04-02

MET-A-MANYOK LETJIP FOUTBOL L’END KA RIFIZE POTE CHALTOUNE OLENPIK LA

MET-A-MANYOK LETJIP FOUTBOL L’END KA RIFIZE POTE CHALTOUNE OLENPIK LA

Ni omwens an espowtif asou latè ki pa ka fè pasé ti lentéré’y avan dé serten prensip ki fondal-natal kontel respé nou pou ni ba tout pep. Boug-tala sé kapitèn létjip foutbol l’End, misié {{Bhaichung Bhutia}}.

Kon nou sav, chaltouné olenpik la pati dépi péyi la Gres pou rivé jik an Chin oti sé Jé Olenpik la pou fet. Chaltouné-tala ka travèsé dives péyi é sé espowtif mapipi ki ka pòté’y (yo ka maché épi’y oben yo ka kouri épi’y). Tradision-tala fet pou montré ki espò sé an bagay ki ka lianné, ki ka bwaré, tout pep asou latè magré yo ni koulè ki diféran, lang ki diféran, rilijion ki diféran, kilti ki diféran kisasyésa…

Bhaichung Bhutia déklaré konmkwa i ka rifizé pòté chaltouné olenpik la pou matjé solidarité’y épi pep tibéten an ki la Chin ka dérayé dépi apochan 60 lanné. Nou tout tann palé ki manniè sé jou-tala, larmé Chinwa enki varé asou kapital Tibé, Lhassa, ek yo koumansé fouté kout fizi dèyè moun. Silon sa pliziè témwen rapòté, sé 140 moun ki mò adan sé fiziyad-tala.

Sé péyi oksidantal la ki, dapré yo, sé chanpion ladémokrasi, ki ni labitid risivwè épi anlo flafla met-a-manyok espiritiel sé Tibéten-an, Dalaï-Lama, pa djè voyé labou kont la Chin. Manzè Condoleeza Rive di kon sa ki lé Zéta-Zini « préokipé » !!! Kantapou Sarkozy, i mété pasé an simenn pou réyaji ek i di konmkwa fok la Chin respekté dwa moun nan péyi Tibé. Ki l’Anglitè ki l’Almay ki Kannada, sé menm bet menm pwel.

Lè ou gadé, sé péyi-tala pa lé mété rilasion konmes yo an danjé épi la Chin. Yo ka genyen an patjé lajan an Chin ek yo pè, si ou wè yo palé two fò, ki la Chin siprimen yonn-dé bel kontra yo trapé anba-a. Pou di lafwanch-vérité, pep tibéten an ka anmerdé yo, ka ba yo gaz. Yo sanfouté pep tibéten an, menm manniè yo sanfouté pep palestinien an. Dola ek éwo ka pasé avan dwa moun !

Nou sav ni anlo Neg adan létjip olenpik la Fwans. Nou tann man Laura Fessel, ki sé an chanpion lépé gwadloupéyèn, déklaré konmkwa « fo pa miganné espò é politik ». Sé lézot espowtif antiyé ek afritjen an poko jen ouvè bouch-yo. Atitid-tala tris kité tris ka alé ! I ka démontré ki laplipa sé espowtif antiyé ek afritjen an pa ni pies konsians moral, pies konsians politik. Sel bagay ka entérésé yo, sé genyen méday (ba la Fwans) ek genyen lajan !

{{ Woulo-bravo, misié Bhaichung Bhutia !}}

Commentaires

fela | 20/04/2008 - 08:41 :
1996 : Atlanta (Éta-Zini) 2000 : Sidné (Ostrali) Pou ki sa pon moun pa di ahak sé lanné lasa, sé dé péyi lasa ka fè amérendyen é kémit soufè onlo toujou! Ay di mwen sa sé fwè é sè aborijenn ka viv an péyi a yo (Ostrali) apa on jénosid sa?!
shaka_zulu1 | 21/04/2008 - 20:21 :
Féla, sa ou ka di la vré.Pouki biten sé mésyé pa jen ouvè bouch a yo asi Lamérik é Lostrali.Amériken tchouyé pa pel nèg é zindyen. An péyi Lostrali, yo fè menm biten èvè aborijèn.Yo an tchou a chinwa paskè sé mésyé ka fè yo konkirans an Afrik.Pou yo, sé Lérop é Lamérik ki dwèt koupé é aché asi kontinan-la sa.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.