Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Liset désidé lagé lapolitik

Liset désidé lagé lapolitik

    Sa té ka fè 60 lanné Man Lucette MICHEAUX-CHEVRY, kè pep-la té enmé kriyé "LISET", té ka bat é débat adan lawonn politik a péyi Gwadloup. Jod-la, i désidé lagé tout pos a'y é sè lè pou gadé-vwè eskè i pòté bon biten ba péyi a'y oben eskè, okontrè, i fè péyi-la kilé.

 

    Anfet, chabin vayan lasa té ni pliziè figi : fanm-doubout ; politisien malen plis kè Konpè Lapen ; nasionalis-gwadloupéyen ; pro-fwansé ; moun ki mélé adan dives afè jidisiè etc...Sa on ti jan red savé ka i té yé ekzatèman davwa kon onlo dot politisien, i chanjé ves (jip ?) pannan tout longè a kariè a'y. Sel biten, i toujou pòté mannev pou voyé la-Gwadloup douvan ada kad a sistem kolonial fwansé la. Kivlédi douvan lézot dènié koloni a la Fwans !

    I jis fè on kou a minis lafrankofoni adan gouvelman a Jacques CHIRAC é a nivo-lasa, nou pé pa di i pòté hak ba lang fwansé la a nivo entènasional. Sel biten, i té ni on gwo popilarité, menm apré i té ped éleksion réjional douvan Victorin LUREL. LISET toujou kalpaté, mé chak lè-la, i toujou woudoubout é kontinié goumé adan sans a'y. An fwansé, yo pé kriyé'y on "Phoenix" !

    Ki souvènans pep gwadloupéyen la ké gadé dè li ? Eskè i maké sitelman fò konsians a moun ki i ké pwan plas adan pantéon politik a péyi-la kon Gerty ARCHIMEDE ? Pétet, i two bonnè pou ba on répons sérié asi sa. Adan lé jénérasion ka vin, pétet yo ké rètienn kè i té fè alians èvè Alfred MARIE-JEANNE (endépandantis matiniken) é Antoine KARAM (sosialis guiyanè), li, LISET, ki té adwat, pou lansé sa yo kriyé "L'APPEL DE BASSE-TERRE". Sé té on bel lidé toubolman menmsi i pa rivé ay lwen. Sé té on chimen apel-lasa té ka montré antouka.

      LISEK santi lè-la rivé pou i ay pozé tibwen. Magré tou sa moun pé rèpwoché'y, fo tiré on kout chapo ba'y davwa sa pa fasil pou pon politisien a "l'Outremer" défann entéré a téritwa a'y lè ou tin anfas a vou 5è puisans mondial la

Image: 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.