Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Lang kréyol la pa tòchon-pié zot ni manawa zot !

Lang kréyol la pa tòchon-pié zot ni manawa zot !

   Nou tout la ki ka djoubaké dépi pres 40 lanné atjèman pou sa vréyé zépon natirel nou an, kivédi kréyol la, douvan, nou koumansé bon épi lo moun-la ki atè Matinik la ka sèvi'y konsidiré i té an tòchon-pié oben an manawa. Tjou-nou bon épi zot ! Nou bon épi animatè radio apoda ki pa wont di asou lantèn-yo ki "lasézon des oursins wouvè". Nou bon épi sé nonm politik la ki ka fè tout plodari-yo ayen ki an fwansé ek lè yo rivé an bout pawol-yo, yo ka di "Mèsi anpil ! Mèsi anchay !" menm manniè labé ka di "Amen". Nou bon épi sé jounalis-la ki pa janmen wouvè an liv nan lavi-yo ek ki pa sav ki primié roman ki matjé an kréyol paret an...1885, atè la Guiyàn, ek ki tit-li sé "ATIPA", matjè-a li-menm sé Alfred PAREPOU. Ki pa sav non pli ki primié gramè kréyol ki paret sé an...1869 ek sé an met-lékol Trinidad ki matjé'y, John Jacob THOMAS. Ki pa sav non pli ki primiétransbòday labib an kréyol fet an...1945 ek sé dé pastè méritjen ki fè'y, McConnel épi Laubach kisasayésa...

   Pli moun-lan pa konnet an tjou-patat an kréyol, pli i ka fè djol-fò pou di'w ki sé pa wou ki ké apwann li palé kréyol. Konsidirégoumen 40 lanné-a nou mennen té pou sa fè moun palé kréyol !!! Fwansé, Anglé, Chinwa, Arab kisasayésa...ka apwann lang-yo lékol abo yo ja sa palé'y. Poutji ? Sé davwè lékol ek linivèsité pa la pou apwann moun palé an lang, men pou dé bagay : 1) apwann moun ékri lang-lan ; 2) apwann moun katjilé épi lang matjé a. Ou pa bizwen ay lékol pou sa palé lang-ou ek ni omwens 3 milia moun, si sé pa 4, asou latè ki two madjendjen pou ay lékol oben vréyé yich-yo lékol. Ayiti ki pa lwen lakay-nou adan sitiasion-tala : es sa lé di ki Ayisien pa sa palé ?

   Kidonk djoubak-la ki fet la, ki lengwis kon Jean BERNABE ek Robert DAMOISEAU, ki matjè kon Georges GRATIANT, Georges MAUVOIS, Raphaël CONFIANT, Georges-Henri LEOTIN, Joby BERNABE, MONCHOACHI, Daniel BOUKMAN, Judes DURANTY, Hughes BARTELERY, Roland DAVIDAS, Romain BELLAY, JALA, Jean-Marc ROSIER ek anchay dot ki nou pa ni plas pou nonmen, travay-la yo fè a, sé té pou vréyé an lang kréyol matjé douvan. An lang matjé, pa an lang palé ! Si animatè radio, jounalis, politisien ek jik yonn-dé grangrek two tèbè pou sa konpwann diférans-lan, sé poblem-yo ! An plis, sé yo ka fè djendjen épi moun ki pa sa bien palé anglé aloski yo menm ka fann tjou pwop lang-yo chak jou.

   Kidonk nou koumansé bon épi lo moun-lan ki ka foutépanmal di djol lang kréyol la ek ki ka bat lestonmak-yo, ki fiè dépotjolé zouti-a éti gangan-nou kité ba nou a. Wi, yo fiè aji kon sa ! An plis, yo awogan aloski sé kaka-kalbas yo ni an kabech-yo pis dènié fwa yo wouvè an liv an lavi-yo, sé lè yo té an Kouw Prépatatwè. Nou pa djoubaké pannan pasé 40 lanné pou pèmet an bann initil vini fè lentérésan anlè nou ek rakonté kouyonnadri adan jounal-yo, anlè anlè radio-yo, télé-yo oben nich-twel yo. AWA ! Nou goumen pou sa mété doubout an Lisans ek an Mastè kréyol adan Linivèsité-nou an. Nou bat ek débat épi Ministè fwansé Lédikasion Nasional pou i kréyé an CAPES kréyol ki ka pèmet rikrité pwofésè lang kréyol. Nou matjé gramè, nou matjé diksionnè, nou matjé liv poézi, téyat, roman, nou ka chaché fè kréyol ay pli douvan chak jou ek lo initil-tala lé ralé nou dèyè, ka konpwann yo pé ba nou lison kréyol oben mété nou alafet.

   Ay lavé fes marenn-zot !...

 

Bwet-a-mo :

 

Abo : bien que.

Apoda : imbécile.

Davwè : parce que.

Dépotjolé : démolir.

Djoubak : travail.

Djoubaké : travailler.

Gangan : ancêtre.

Grangrek : intellectuel.

Kabech : tête.

Katjilé : réfléchir.

Kisasayésa : etc.

Madjendjen : très pauvre.

Matjè : auteur ; écrivain.

Méritjen : américain.

Nich-twel : site-web.

Plodari : discours.

Transbòday : traducction.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.