Lè, nan mwa désanm 2015, Jean-Guy TALAMONI vini met-a-manyok (président) Kolektivité Téritorial Kows la, an menm tan ki Alfred MARIE-JEANNE té vini ta Matinik, anlo politisien, jounalis ek grangrek (intellectuel) fwansé té vréyé bon labou davwè i fè déklarasion'y, jou envestiti-a, an lang kows (aloski MARIE-JEANNE fè'y an lang fwansé). Asou sé chenn télé kows la, déklarasion-an té sou-titré an fwansé ! TALAMONI rété i fè lo moun-tala an répons ki nawflaw (impeccable/ ) :
"La France est un pays ami !"
Sa ki lé konpwann, konpwann ! Sa ki pa lé konpwann, sa sé zafè kò-yo. Sa TALAMONI té lé di a ? Sa senp pou konpwann : la Kows épi la Fwans sé dé péyi ki diféran, sé tout. La Kows sé pa la Fwans menm si i lianné (relier/ ) épi'y dépi 2 siek (aloski Matinik lianné épi la Fwans dépi pasé 3 siek é dimi). Mé sé pa davwè (parce que/because) yo sé dé péyi, dé pep, dé lang, dé kilti ki diféran, ki yo lènmi pou otan. Kivédi (c'est-à-dire/that is to say) toulitan la Fwans ké mété la Kows anba lopsion'y(domination), ké ni chiraj ant sé dé pep-la, ké ni ladjè, ké ni kout fizi ka pati ek ké ni bonm ka pété, men anfwa la Kows ké trapé lendépandans-li, rilasion ant sé dé péyi-a ké obidjoul (convenable/ ).
Enben, sé ekzaktiman menm bagay-la pou Matinik ! La Fwans sé an péyi zanmi ba nou, mé nou pa Fwansé kidonk nou pa bizwen minis matinitjé adan gouvelman la Fwans. Sa ki ka pléré davwè tel lot koloni toujou ni minis, pa konpwann hak(rien/nothing) ek soutou, yo ka dérespekté sel gran lidé politik Aimé CESAIRE té ni. I té an mapipi (champion) a nivo litérati, mé an nivo politik i pa té djè vayan. Mi gran lidé'y la :
"Pas de ministres martiniquais dans le gouvernement français !"
Ek pou ki sa ? Enben, pou ekzaktiman menm rézon ki ta TALAMONI. Kidonk lo Matinitjé-a ki la ka plenn kò-yo a davwè nou pa ni minis adan gouvelman fwansé té dwet fèmen djol-yo titak. NOU PA BIZWEN MINIS MATINITJE ADAN GOUVELMAN FWANSE A !...