Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL
Kréyolad 808

Kréyol minasé

Jid
Kréyol minasé

Kréyol

Lasimenn pasé pa koté Lasanblé nasional, lang kréyol-la trapé an mové kout woch. Yo voté an lwa vid kon an koko glouglou. Asou nef artik dé selman ki pasé.

Daboudabò yo di kréyol ka fè parti matjoukann Lafrans.

Déjà pou dé moun ni posibilité mété lang-la anlè pano. Kondisiré sé an bagay nouvo, kontel komin Ofanswa ek Lawviè-Pilot ni lontan yo fè sa. Mé pli red-la sé ki pou aprann li ek matjé lang-lan gouvelman-an tiré lè pou aprann.

Dépité-a ki té rapòtè di tou fò:

— Kouman ou pé fè an lang tjébé lapozision si yo pé pa aprann-li ? Oben disparet ka pran’y flap obensinon sé sa lwa-tala ka chaché.

Jozet monté an chè pou di:

— Lafrans ni pliziè koulè, diféran lang réjional ka montré mélanj kiltirel-tala!

Mé magré sa, i voté. Kantapou sennatè Moris mi sa i di o Séna:

— I ja tan pran gwo mizi pas anlo lang an danjé, pa kréyol selman, mé dot lang la Polinézi!

Manmay kon zot ka wè, zépon natirel-la mennasé é si nou menm nou pa lé rikonnet-li asiré i ja lagonni.

Piéton

Pandan tan-an an péyi-a moun ka maché a pié pa alabri non pli. Anni gadé an moto chalviré gran-nonm lasimenn pasé é misié ped tay-la. Erezdibonnè, Lavil Senpiè ka goumen kont zafè ensékirité piéton. I mété dé pasaj piéton an 3D. Dayè Odjis éti té sòti Mòn-Wouj lè i wè sa atè-a, i désann ka babiyé. Dapré misié yo té lé krazé bel loto nef li a. Fok di misié pa té touftman ajen, i té ja ni yonndé kou an zel-li. Yo mété’y alafet. Mé ou pa janmen sav «Pokosion sé manman Félisité».

Kannaval

Adan tout bagay-tala, kannaval-la pou montré kréyol-la bien vivan. Fodfrans té ni «La Bèt a fé parad» sanmdi oswè ek «Vini wè mas pasé». An pies téyat épi kostim kannaval kontel, «Karolin zié koki» «Malprop» «Touloulou» «Djab wouj» épi kisasayésa.

Lapréfekti ka vèy o gren pas i mandé sé bradjak-la mété kò-yo an reg. Yo oblijé ni an permi, pas trop vié loto ka rété anlè bòdaj lawout-la lè kannaval dit.

Adan tout bagay-tala met épi métres lékol pa ka tann mach. Yo mobilizé toujou kont nouvo lwa laritret-la. Mé paran zélev mouchwouj pas ich-yo pa ka alé lékol é ni serten pa djè kontan nouvo model Bak-la.

Jid

Bel poveb kréyol 548

«Tout lang sé lang».

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.