Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Ki léta lang-manman nou jòdi ?

Mina ADELE
Ki léta lang-manman nou jòdi ?

 Avan, lè ou té ka tann moun palé kréyol, yo té ka sèvi  mo nou pa ka tann ankò. Sa nowmal davwè ni sitiyasion ki té ka ekzisté avan, nou pa ka viv jòdijou

 Anni gadé, kimanniè ou pé di an timanmay pa mizé an chimen, fok zigino  lè i ka  alé  fè konmision ! Aprézan,  sé abò loto tout moun ka déplasé, pa ni kouri-alé-viré a pié vitman-présé pou achté an  chopin wonm  oben an pen. Lavi bien chanjé é ou ka santi sa anlè lang-la. Pa lapenn di an timanmay,  pa pran dlo mousach pou let !   Asiré-pa-pétet,  i  pé ké konprann hak. Mé sé pa fot-li, pen ranplasé manyok ki té met an manjé-nou an tan avan. Pa ni tjanmay ka goré moun lè yo ka manjé ankò kon avan. Sa vré,  an sosiété jòdi sé fanmi-a trapé an ti lanbéli. Yo titak pi alez, pa djè rété golomin ankò menmsi  lanmizè pa janmen two lwen.

 Mé manmay, sa man té simen avan, sé lè manman oben papa té ka kriyé mwen tikòyot. Man té ka santi tout lanmou tjè–yo vlopé mwen ek fè tout kò-mwen chanslé. Menm manniè yo té sa  ba’w an suif oben an ziginot lè ou té mérité, yo té sa miyonnen’w tou. Tout manman, tout papa té lé wè yich-yo réyisi. Yo pa té lé zékal-koko oben apoda lakay-yo, pa té ni plas nonpli pou molpi. Lè ou té fè tan touvé an travay ki pa té fawo, ou té ka tjenbé’y kanmenm pas ou té sav fos-ou. Ou té sav osi an jou, ou té ké pèsé davwè ou té filé ek fouben. Menm adan an fènwè ou té ka wè limiè davwè ou té ja konprann lavi té ké mété anlè chimen’w an masibol  ki té ké fè tjè’w kontan.

 Mé sé pa pas nou pa ka sèvi mo avan, lang-nou pa ka viv. Toulong ni mo nef ka rantré. Anni gadé sa nou ka viv lanné-tala épi kovid. Mi an doukou nou pa té konnet ek ka blijé nou chèché mo nef pou di sa nou ka viv aprézan.

 Nou pé di pa ekzanp : ankazman  pou confinement, dézankazman pou déconfinement, ankazman set jou pou septaine, ankazman katoz jou pou quarantaine.  

 Lang-nou pòkò ké mò, fok nou kontinié palé’y, chak konporans ké mété grenn-sel li pou i kontinié vansé.

                                               Yonn-dé mo

Mizé : tadé = s’attarder

Fè zigino : ba  kò’w balan, dépéché  kò’w = se dépêcher 

konmision  = courses

Chopin = demi litre  

Hak : ayen = rien

Fènwè = obscurité

Fouben = brave

Goré = regarder avec envie

Lanbéli = chance, embellie 

Golomin = chétif

Fawo = fameux

Doukou = contexte

Konporans = génération

Zékal-koko = bon à rien

Miyonnen = caresser

Chanslé = frisonner

Simen : simié = préférer

Mété grenn-sel  li = apporter sa contribution apporter sa pierre à l’édifice

Masibol  = amoureux

Tikòyot : ti chérie, ti doudou (tikoyo pour un garçon)

Pèsé : fè chans = chanceux

Molpi = lambin

Suif : volé = volée

Lanbéli : embellie, chance

                                                                            Mina ADELE

Image: 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.