Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Gwadloup-Guiyàn-Matinik : nou bon épi sé ladjè kouyon zot la !

Gwadloup-Guiyàn-Matinik : nou bon épi sé ladjè kouyon zot la !

   Ou sé di Gwadloup, Guiyàn ek Matinik pa ni ayen dot pou fè ki chaché fè ti ladjè kouyon ant yo pou bagay ki kouyon kité kouyon ka alé. Pannan tan-an, Papa Blan an ka mò ri nan fon tjè'y davwè sé sa i ka mandé : ki nou chiré kò-nou olié nou gadé-wè ki manniè nou pé fè pou sòti adan lélékou kolonial la éti nou yé a dépi 3 siek. Pi nou goumen ant nou, mwens nou ké touvé chimen-an !

   Nou ka goumen pou siklotwon, nou ka goumen pou Linivèsité, nou ka goumen pou Gran Pò Machandiz kisasayésa... ek mi, atjèman, sé pou an zafè konkou Miss Fwans nou ka pété ladjè anlè Entènet, anlè Fesbouk, anlè radio oben latélé. Asiparé Miss Guiyàn la jiri-a chwézi pou vini Miss Fwans la, i né atè Matinik ek paran'y matinitjé, men yo désann ay viv an Guiyàn. Lamenm, nou wè an bann Matinitjé kouyon ka kouri di oben matjé ki manzel "matiniko-guiyanez" ek adan menm balan-an, nou wè an bann Guiyanè kouyon ka kouri di oben ékri ki Miss-la "Guiyanez a 100%". Kantapou dé sèten entènot gwadloupéyen kouyon, yo kouri matjé ki sé jalou, sé Matinitjé-a jalou di la Guiyàn.

   Pff !

   Zot pa ni ayen pou fè ? Zot pa ni bagay sérié pou kabéché anlè'y ? Zot pa ni pies liv pou li ? Vié lespri-lonbrik zot la pé ké janmen sispann kouyonnad-li ? Soutou ki, lè nou ka gadé, ki Matinik ki Gwadloup ki Guiyàn, sé Fwansé ki la. Pa ni pies nasionalité yo ka kriyé matinitjé, gwadloupéyen oben guiyanè. Kidonk fouté moun lapé épi sé ladjè kouyon zot la ! Jou zot ké ni kouraj voté pou lendépandans, jou zot ké ni kouraj kaskod épi Manman Blan an oben Papa Blan an, zot ké ni dwa fè ladjè ant zot.

   Sispann épi lo makakri-zot la titak, souplé !...

  

Bwet-a-mo

 

Davwè : parce que.

Goumen : se battre.

Kabéché : réfléchir.

Kaskod : rompre.

Kisasayésa : etc.

Lélékou : confusion.

Lespri-lonbrik : chauvinisme.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.