Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

"Gran Sanblé" gloriyé Gawoulé Septanm 1870 la

"Gran Sanblé" gloriyé Gawoulé Septanm 1870 la

 Adan Jaden Déklié, atè Fodfwans, sé la lajistis militè fwansé té fiziyé 8 konbatan Gawoulé Septanm 1870 la ki té mantjé chalviré pouvwè sé Bétjé-a ek ta Léta fwansé.

 Kon chak lanné, sé moun "Gran Sanblé"-a (kivédi MIM, PALIMA, PCM, CNCP ek MARTINIQUE-ECOLOGIE) fè an bel gloriyé nan mémwè yo sanmdi 19 septanm. Sé an gloriyé ki fet adan kondision tibwen espésial parapot a zafè kovid-19 la pis fok pa té ni twop moun sanblé ek soutou kolé twop yonn anlè lot.
 Douvan sé estati-a éti Bertin NIVOR kréyé a, pliziè metamanyok "Gran Sanblé" kon Alfred MARIE-JEANNE ek Marie-Hélène LEOTIN pwan lapawol pou espitjé pòtalans Gawoulé Septanm 1870 la adan liswè Matinik ek ki lison nou pé tiré jòdijou di sa ki pasé a.
 Lè 29 septanm ka vini, ké ni an gran maché, an randoné, dépi bouk Lawviè-Pilot pou rivé jik nan tek mòn-la éti sé konbatan-an té réfijié kò-yo a lè pouvwè fwansé a té koumansé dérayé yo. Sé MARTINIQUE-ECOLOGIE ki ni reskonsabilité maché-tala ki ké ni 2 dékatman :
    __yonn pou moun ki pa ni labitid maché ek ki ké pati di lanméri Lawviè-Pilot pou rivé Lizin Lamonni : 1h é dimi.
    __an lot pou moun ki pa pè maché anba gran soley ki ké pati di menm lanméri-a pou rivé jik nan tet mòn-la : 3h é dimi.
Image: 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.