Fab sé an kanman (genre) litérè ki trapé anpil siksé adan sé péyi kréyolopal-la dépi mitan 19è siek-la. Nou pé di ki dépi François Marbot, an Bétjé Matinik an 1844, pou rivé jik Monchoachi, an matjè jòdi-jou, ki pibliyé liv li nan sé lanné 80 ventjem siek-la, ni anlo moun ki sèvi fab pou ékri kréyol. Poutji fab-la trapé otan siksé ? Ki valè litérè sé fab an kréyol-la ni ? Es yo ka vouvè chimen ba an véritab litérati kréyolopal (créolophone), sé kèsion nou ké pozé kò-nou.
Men avan nou rivé la, fok nou di dé mo kat pawol asou sitiyasion istorik èk kiltirel sé koloni fwansé l’Anmérik-la kivédi Sen-Domeng, Gwadloup, Matinik épi la Guiyàn. Man ja di zot ki lè an moun ka matjé an teks an kréyôl sé davwè i désidé fè’y, sé pa an jes ki natirel pis moun-tala pa janmen apwann ékri kréyol lékôl. Kivédi lè dé Bétjé kon Marbot oben Baudot ka sèvi kréyol pasé yo sèvi fwansé, atitid yo ni an védi (signification) éti fok nou chaché dékouvè. (...)
{ {{Raphaël Confiant}} }
La totalité de l'article au format pdf ci-dessous.