Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

FAB KI MATJÉ AN KRÉYOL : FRANCOIS MARBOT (MATINIK, 1844), PAUL BAUDOT (GWADLOUP, 1860) ÉPI GEORGES SYLVAIN (AYITI, 1901)

FAB KI MATJÉ AN KRÉYOL : FRANCOIS MARBOT (MATINIK, 1844), PAUL BAUDOT (GWADLOUP, 1860) ÉPI GEORGES SYLVAIN (AYITI, 1901)

Fab sé an kanman (genre) litérè ki trapé anpil siksé adan sé péyi kréyolopal-la dépi mitan 19è siek-la. Nou pé di ki dépi François Marbot, an Bétjé Matinik an 1844, pou rivé jik Monchoachi, an matjè jòdi-jou, ki pibliyé liv li nan sé lanné 80 ventjem siek-la, ni anlo moun ki sèvi fab pou ékri kréyol. Poutji fab-la trapé otan siksé ? Ki valè litérè sé fab an kréyol-la ni ? Es yo ka vouvè chimen ba an véritab litérati kréyolopal (créolophone), sé kèsion nou ké pozé kò-nou.

Men avan nou rivé la, fok nou di dé mo kat pawol asou sitiyasion istorik èk kiltirel sé koloni fwansé l’Anmérik-la kivédi Sen-Domeng, Gwadloup, Matinik épi la Guiyàn. Man ja di zot ki lè an moun ka matjé an teks an kréyôl sé davwè i désidé fè’y, sé pa an jes ki natirel pis moun-tala pa janmen apwann ékri kréyol lékôl. Kivédi lè dé Bétjé kon Marbot oben Baudot ka sèvi kréyol pasé yo sèvi fwansé, atitid yo ni an védi (signification) éti fok nou chaché dékouvè. (...)

{ {{Raphaël Confiant}} }

La totalité de l'article au format pdf ci-dessous.

Document: 

Katjil_Fab_kreyol.pdf

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.