Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

DÉPI ŒDIPE, DÉPI MOÏSE É JIK JÒDI.

Térèz Léotin
DÉPI ŒDIPE, DÉPI MOÏSE É JIK JÒDI.

Pa bò 19 vienm siek avan Jézikri wè jou, nou sav ki Apollon, an model gaded-zafè avan lè, té ka ba La Pythie prédision’y, é té ka djéri moun. I té vréyé'y di Wa Laos konsa ki, yich li a té ké tjwé'y é ki, apré i té kay mandé pwop manman'y ki fè'y, rété é i té ké mayé épi’y. Nou sav tou, ki pou pran douvan avan douvan sé pran'y é kidonk, pou malè tala pa té rivé fett piess, Laos té mandé an sèvitè’y, ay klouwé dé pié ti manmay la, adan an piébwa ba'y. Konsa i té ké sekten ayen pa té kay fè'y chapé, piss dé pié'y té klouwé.

Men sa ki pou fett ka fett, boug la pa twouvé tjè pou fè atwosité Laos la. I pann tianmay la pa pié, é an gaded-mouton* anba bwa a, vini touvé'y. I démaré'y é sé konsa i wouvè lapott lavi ba'y. I mennen'y adan an fanmi, ki pa té ni yich é ki adopté’y.

Dé pié'y té boufi, sé moun lan kriyé'y Œdipe ki vé di Pié anflé. Ti manmay la vini gran, an divinè vini di'y i kay tjwé papa'y. San sav sé pa té manman'y épi papa'y ki té la ka otjipé di'y, Œdipe kité kay la pou pa tjwé papa a, é asou chimen'y, i jwenn … Laos, vré papa’y.

Nou sav sa. Menm manniè nou sav tou, ki, sa ki pou'w lariviè pa ka chayé'y. Sé Laos ki té lé tjwé yich li a, pou détounen pawol Apollon an, é mi sé yich la ki ké tjwé papa a, kon gaded zafè a té di'y.

Sa sé yonn.

Nou oliwon XIII zienm siek avan Jézikri, aprézan. Manman Moïse désidé pran'y, mété'y adan an pannié é ladjé'y alé pou dlo a otjipé di lavi'y ba'y. Flèv la kay ni pliss lanmou ki manman an, é olié i chayé'y an fon dlo pou néyé'y, i kay mennen berso a jwenn fi farawon an ki kay pran'y, otjipé di'y, choyé'y, é kriyé'y Moïse, sa ki lé di Sové anba dlo. Sé konsa Moïse kay né dé fwa, lè manman'y fè'y, é lé flèv la kay sové'y. Sé li ki kay fè pep li sòti anba jouk lestravay. La Bib ka rakonté nou’y.

Sa sé dé.

Pou twa, ni dé koté éti si ou sé alé né kochi, ababa, jimo, albinoss, si ou sé né-kwafé*, si ou sé ni chivé wouss, si ou sé nett avan nèf mwa, oben épi an ti dan an bouch ou, si ou sé ni dan goté*, yo té ka déklaré ou sé an timanmay ki chòché, é yo té ka frakasé'w. Sa sé mess ki ka kontinié anba fey, toujou. Mess éti, sa ou pa sav gran pasé'w, éti yo té ka déklaré tou, fok sakrifié an jennfi ki pa konnett lavi. I té ka vini an lofrand ba Bondié. Sa sé mess, sa sé kwayans lignorans.

Pa menm palé si chivé’w sé grennen, nen’w sé platt, lapo’w sé blé, bouch ou sé épé, dépi ou pa té an "larmoni " épi toutt sé lézott la, ka’w té grav.

Si moun ka fè konsa, kisa nou ka kité ba bett ? Sé mal la ka tjwé piti yo, pou yo pa sé pran plass yo a. Ni fimel ki ka tjwé yo, lè yo two chéti*, é ki yo pa kay sa batt adan goumen lavi. Sé konsa bett-lonng lan ka déviré asou yich li, é, tala ki pa réponn tenkantenk* lan, manman an ka tjwé'y.

Men lakay moun ess sé menm rézon tala, nou ni ? Nou, nou pa bett. Nou pa zannimo. É si nou sé bett, nou ka jik kwè nou té ké an kalté model zannimo ki mwen zannimo ki zannimo, ki fè nou pa zannimo, piss nou tè ké an kalté model ki kapab ba tett li laréfleksion. Lè sé réflex, sé labitid, sé lensten ki ka koumandé bett la, nou, nou ka fè tett nou maché, dépi Œdipe, dépi Moïse, é jik jòdi. Nou, nou sé moun, nou pa zannimo, nou konprann nou sivilizé, aloss poutji tianmay ka vini an rival fok fè disparett ?

"I désann kon an solnanbil*, ant kann épi bannann, penbwa épi madbwé... Rivé bò basen an, i antré an dlo a épi timanmay la, lèkel pa té ka pléré piess kon i té ni labitid fè'y la. I té ka gadé manman'y an ti manniè, kon an moun ki ni an lakrent, an langwass. Konsidiré i té konprann oben santi an bagay, épi zié'y té ka di : Pa néyé mwen, Manman, pa néyé mwen, Pa néyé mwen, Manman, pa néyé mwen : man pé ké pléré ankò."*

Dépi Œdipe, dépi Moyiz é jik jòdi é jòdi a…. sé menm pri isi, toujou.

 

Térèz Léotin

 

*Mòso tex la " I désann .... pou rivé pléré ankò" sòti adan Bèlè li Sid, woman Georges-Henri Léotin, éditions Dézafi.(2010).

 

Brett mo :

 

Gaded-mouton*: berger,

Né kwafé*: avec un petit voile protecteur sur la tête,

Dan goté* : une dent qui chevauche une autre,

Chéti* : chétif,

Tenkantenk* : du tac au tac,

Solnanbil* : somnambule.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages