Nou té konet Daniel Boukman kan on met-a-manyok a téyat é poézi. Nou sav i ka travay asi zékal a koko pou fè mas é i ja fè pliziè espozision atravè péyi-la ki trapé onpil siksé. Men jik alè, nou poko té konet li kon filozof. Pa « filozof a britel » kon lo « people »-la ki ka drivé dépi yonn-dé tan adan tout jounal oben télé, men on vré filozof kréyol.
Sé vré i ka kriyé « poem » sé ti fraz-la i mété bò sé désen a David Né la, men lè ou gadé sé poem filozofik ki la, sé biten ka sanm toubolman sa Japoné ka kriyé « haïku ». Kivlédi ou pa bizwen palé onlo palé, ou pa bizwen tiré gran métafò wototo déwò pou sa sézi réyalité annou. Délè, on sel ti mòso pawol sifi dépi i ni sifizanman vidjozité é belté pou chayé lektè-la adan on bidim katjil.
Pwojé a Boukman nef davwa kon i ka di li-menm adan pawol-douvan a liv a’y la :
{« Echappée de mots, envolée d’images dont l’exubérance rappelle le feuilli des forêts tropicales, opacité, détours pour dire, chausse-trappes sémantiques…telle est de la langue créole la représentation communément admise. Pour fabriquer ce recueil, l’usage du créole fut tout autre : le travail consistait à tendre vers une épuration maximale afin que les éléments employés, comme les pièces__nécessaires et suffisantes__d’une pendule, pivotent autour d’un mot. »}
Filozof-poet an nou la ka chaché woté lang kréyol-la adan palé monté-désann é palé wotéba, pou menné’y adan palé vré, palé jis. Palé jistikont. Bò chak désen a Néré, ni on pawol ki ka vini kon sa :
- Pawol sé mas
- Mas met-ba mas
- Lantou late an sel pawol mas
- Lannuit kon jou siwawa mas kisasayésa…
Kondiré, adan filozofi Boukman, zafè a mas-lasa sé sa ki ka défini nou, ki ka rèprézanté pi bien sa chak moun yé é ki jan sosiété an nou ka woulé. Biten-lasa vré pou tout kalté sosiété asi latè, men i dé fwa pi vré pou sosiété kréyol la davwa an plis dè “mas sosial” la ki tout moun oblijé met pou pé viv andidan a sosiété-la, nou ka met on déziem mas asi figi an nou, on « mas moun-andéhò”. On mas fwansé. On mas blan. Kifè atravè sé fraz-lasa, Boukman ka fè lektè-la rèjwenn larel a lidé a Frantz Fanon é ka pèmet nou konpwann pi bien ankò ka aliénasion vlé di.
“Mas” sé on liv pou met si tab dè nuit an nou. On liv pou nou li é katjilé asi’y avan sonmey vin baré nou lèswa. E lè nou fin li chak fraz-la, fo rèpòté nou a désen-la ki bò’y la. A moman-lasa, sa makè-la vlé di ka vin pi klè ankò.
An gran woulo-bravo osi ba Jean-Marc Rosier é « Edision K » ki, èvè édision Lafontaine, sé sel éditè Matinik ki ka ba lang kréyol an nou la on pal.
{ {{Carine Gendrey}} }