Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Code noir

Hughes BARTHELERY
Code noir

         Toutmoun sav ni an zafè «Code noir » ka egzisté. Man di toutmoun, men sé pito toutmoun lakay nou ki ka tann palé di sa chak 22 Mé, jou sélébrasion labolision lesklavaj. Lè man mandé lantoun mwen sa ki konnet ek sa ki pa konnet, man rimatjé pa té djè ni anpil moun ki té za li'y. Liv taa, sé an Kod-lwa ki adan'y, man tonbé anley an jou man té alé vizité an Mizé la CTM ki Boulva Général Dègol Fodfwans. Lè man wè'y, man chèché grenyen'y lamenm pou man pé sav kisa i té ka di konsa asou nou, sé neg la.   

 

         Man wouvè'y, épi magré an ti tjè séré, man rivé li'y bout an bout, artik apré artik. Sa té vréman red pou mwen an désandan zesklav, men man té anvi konnet ki dwa sé met la té ni é ki dwa kod taa té ka ba sé zanset mwen an. I ni 60 artik, ki dapré sa man konprann, té pou réglé lavi sé zesklav la adan sé koloni fwansé a. Dabò pou yonn, dépi lé dé primié artik man touvé an kontradiksion adan. La Fwans té an péyi katolik ki nòmalman pa té ka admet zesklav asou tè'y, men adan sé koloni'y la, non selman i té ka asepté'y men i té ka rann li légal épi kod taa. Sé konsi yo lé'y, yo pa lé'y.

 

         Kidonk, sé koloni fwansé a té koloni épi zesklav, pas yo té ni plantasion. Tout sé pwopriétè a té blan, tout sé zesklav la té  nwè, é dapré sa man konprann, yo té zesklav pas yo té nwè. Sé met la té ni plis dwa ki divwa. Lé sel divwa kod la té ka ba sé pwopriétè a, sé té blijé yo ba sé zesklav yo manjé ( art. 22), abiyé yo ( art. 25 ) ek ba sa ki té katolik lapèmision pa travay dimanch ek jou férié. Sé té lé sel dwa man touvé sé zesklav la té ni. Yo pa té pé menm mayé si met yo pa ba yo lotorizasion. Men asipozé sé pwopriétè a pa respekté dwa sé zesklav la,  sé yo ki met péyi-a, ki moun ké pé blijé yo ? 

 

         Sé Colbert ki mété zafè kod nwè taa déwò, an kod ki nwè pas sé ba neg tousel i fet, ek Louis XIV ki fè aplitjé'y. An tan an étila nou yé atjelman an, sa difisil konprann yo pé mété kod adan an djouké ( réduire à l'état d'esclave) konsa. Asiparé sé té pou pwotéjé sé neg-la, afos sé met la té ka fè méchansté asou yo. Wa-Soley ek minis li Jan-Batis Colbert té ka chèché an manniè pou frennen sé met la titak épi kod taa dapré yo. Anréyalité, kod la pa pli pwotéjé pies zesklav, i pito mété lwa doubout, pou rann légal lo méchansté sé pwopriétè a. Sé met la kontinié ni dwa lavi épi lanmò asou zesklav yo ek fè sa yo lé épi yo :

        

  • art. 18    Volè kann......enpé kout baton
  • art. 33    Lévé lanmen asou met la........ lanmò
  • art. 36    Volè mouton, kochon, poul...... baton ek matjé yo épi an fè wouj.
  • Art. 35   Volè chouval, bef, milé.... lanmò
  • Art. 34   Goumen épi an moun lib...... lanmò.
  • Art. 38  Mawonnaj...... Zorey koupé...Jaré koupé... Janm koupé
  • art 42    Silon volonté met-la........lanmò.

 

         Kisa kod la chanjé ? ..Ayen. anviolé fanm dépi asou bato-a, non selman yo té ni dwa fè'y, men sé té menm an favè. Sé fanm lan, lè yo té ka atann an yich, yo té ni plis valè, sé matlo a pa té ka jennen kòyo. Zesklav, sé an twoupo ki ka diré dis lanné o plis, fok yo viré ni dot souvanman. Timanmay oben nouvo zesklav té ka rivé bien pou pwospérité bitasion an.

 

         Antouléka, liv tala pèmet mwen wouvè zié mwen ek wouvè lespri mwen gran asou soufrans zanset mwen té trapé. An plis, man konprann an bagay, é sé sa ki fè mwen pli mal la, sé zanset mwen an té zesklav toubannman pas yo té nwè. La Fwans  té bouzwen bra pou kiltivé kann, tabak, kafé, kako, koton, asou sé koloni'y lan. Fok yo té touvé anpil moun pou kiltivé tousa. Yo té bien éséyé pran moun yo té ka kriyé lé « angajé », ansien prizonié oben volontè, men pa té ni asé. Fok yo té touvé dot moun é an gran kantité pou voyé adan sé koloni-a pa fos si fok té fè'y.

 

         Voyé blan sa pa té posib, voyé zendien nonpli , kantapou chinwa ankò pli mal, lé sel yo té rivé pran pa lo, pa grap, nonm, fanm, timanmay ek mennen alé kon bet pa fos sé té neg afritjen. Yo té ka pran yo adan tout ti vilaj l'Afrik, délè épi lakonsantman chef sé vilaj la ki pa jenmen sav kisa ki té ka rivé yo apré, lotbò loséyan : manman, papa, yich tout laj, té ka batjé abò bato neg ek anba an soufrans san non, té ka pati jwenn lanmérik, lakarayib oben Loséyan Endien, éti yo té ka vann yo kon zannimo.

 

         Adan laréyalité, té ni mwens met ki té ni zesklav ( 40.000 blan pou 450.000 zesklav). Sé met la té blijé montré kòyo féwos pou opozé sé zesklav la fè pies model gawoulé. Yo té pè ped lanmen asou yo. Yo tjenbé tout tan yo té pé, men sa pa opozé  lenjistis taa fini an jou. Jou taa, sèten moun pas yo blan fini aresté pran moun ki pa blan pou zannimo, pas yo nwè. Jòdi jou Lesklavaj sé an krim kont limanité dépi lanné 2001.

 

         Man ka espéré ki tout kalté model Lesklavaj fini é bien fini tout oliwon latè atjelman, é ki toutmoun konprann ki toutmoun sé moun.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.