Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

BABAD PRAN CHIMEN LARÉPIBLIK

BABAD PRAN CHIMEN LARÉPIBLIK

Magré i tou piti, Babad fini désidé vini an répiblik ; lajè’y sé pa menm lanmwatié ta Matinik. Wotè popilasion’y, sé 284.000 moun.

Donmnik, Trinidad ek Tobago ek Gwiyana ja divini an répiblik.

Sé Anglé-a rivé Babad lanné 1625. Zil-tala toujou rété anba djouk Langlitè (sé pou sa yo ka kriyé’y Little England) jik jou i kasé kod, lanné 1966.

Lè Babad janbé pak, i pa ba koy an chef d’Etat, kon yo ka di : sé rèn Wayom Ini, kidonk Elizabeth II, ki chef d’Etat Babad.

Rèn Wayom Ini pa ni pies pouvwa Babad ek gouvènè jénéral ki ka riprézanté’y, sé an moun Babad.

Alos Babad ké vini an répiblik, sa sa vlé di ? Kisa ké chanjé ? Liannaj Babad épi Wayom Ini pa ké chouboulé ; Babad ké rété andidan Commonwealth ek metafè Commonwealth, sé rèn Wayom Ini a.

Yo ka fè senbol soufrans ek lanmizè an tan lontan pran lavol, sé sa ki pòtalan.

Gouvènè jénéral Babad, Man Sandra Mason, fè an plodari lé 15 septanm lè i ouvè nouvo sésion parlèman-an. (Sé prèmié minis péyi-a, Man Mia Mottley, ki matjé plodari-a.) Man Mason di kon sa : « Prèmié prèmié minis Babad, Misié Errol Barrow, di pèp-la rété adan kay kolonizatè-a pa an bon bagay... Lè-a rivé pou nou kité dèyè nou tan lakolonizasion. Moun Babad anvi nou ni an chef d‘Etat ki sé an moun péyi-a. Sa ké laprev nou ni konfians an nou-menm ek an sa nou sa fè. »

Nouvo prézidan-an pé ké ni anlo pouvwè ; sé prèmié minis ki ké met-a-manyok péyi-a kon sa fet aprézan. Babad ké an répiblik parlementaire.

Sé an krey moun ki ké chwézi prézidan-an : prézidan lasanblé nasional a, 14 dépités (ni 30 an tout) ek 10 sénatè (ni 21 an tout). Nouvo prézidan pou ni pasé 40 lanné.

Mé sé pa selman di zafè rèn la Man Mason palé.

Adan plodari’y, Man Mason palé tou di zafè lajistis ; i di kon sa, moun Babad pa dakò ankò pou sé tribinal atè Lond ki an dernière instance ka jijé moun Babad ; fok Babad manm an tribinal nan Lakarayib.

Epi, Man Mason di kon sa, aprézan péyi-a ka gloriyé dis met-pies, moun ki travay ba péyi-a, ki vréyé’y douvan, moun tout moun ka respekté yo. Gouvelman-an ké ajouté dot moun.

Jòdijou, asou lalis sé dis met-pies-la i ni :

* Sir Garfield Sobers, an mapipi ispòtif kriket ki toujou vivan

* Errol Barrow, prèmié prèmié minis péyi-a

* Sir Grantley Adams, an lot prèmié minis péyi-a

* Samuel Jackman Prescod, prèmié nwé ki té dépité adan parlèman Babad, lanné 1843

* Sarah Ann Gill, an fanm ki goumen pou ni dot légliz Babad padavwè légliz yo ka kriyé Légliz Langlitè té an légliz pou blan. I goumen pou té ni légliz évanjélis. I mò lanné 1866.

* Sir Frank Walcott, an moun ki té metafè an mapipi sendika

* Bussa, an zesklav ki té potomitan an krey zesklav ki goumen kont sé kolon-an lanné 1816. Yo goumen pannan dé jou kont sé kolon-an ek sé solda-a.

* Dr Charles Duncan O’Neal, an doktè ki fè létid-li péyi Lékos ; sé la i vini sosialis. Lè i viré Babad, lanné 1924, i mété doubout an parti sosialis ek fondasé an sistem politik ki ka egzisté Babad jik jòdi. Parti’y mennen bel konba ba fanm, ba ti-manmay, ba moun maléré.

* Sir Hugh Springer, ansien gouvènè jénéral

* Clement Payne, an sendikalis enstwi ki goumen kont sé kolon-an pou sé djoubakè-a té ni plis dwa. I wè jou Trinidad ek Tobago ; gouvelman Babad la fouté’y déwò lanné 1937. Sé djoubakè-a lévé mouch wouj. Yo goumen pandan kat jou ; 14 djoubakè mò, 47 blésé, 500 lajol ek déga ki fet kouté yonndé milion dola.

Epi, asou zafè rékolonmi a, Man Mason di kon sa toupannan tan pandémi covid-19 la gouvelman-a ké mété 17 milion léro pou fè péyi-a vini pli bel, rédé sa ki bouzwen an pal, kité moun travay tè ki lib adan sé bouk-la, rédé sé agrikilti-a fè tè-yo ba plis randman. Moun ki pa ni travay ké vini autoentrepreneur pou yo pé fè sa.

Gouvelman-an prévwè 127 milion dola pou tourism-la. Gouvelman-an ké mété lajan adan sé lotel-la pou yo pé viré pran sé djoubakè-a. Mé fok sé lotel-la ba yo an fòmasion, fok yo vini pli ékolojis ek fok yo mété doubout an bon sistem enfòmatik. Tout sosiété ki ké risivré lajan-tala ké blijé genyen tou sa yo pé atè Babad, yo ké blijé travay kolé tet kolé zépol épi sé lézot sosiété-a pou fè moun andéwò konnet Babad. Toupannan yo ka risivré lajan gouvelman an, yo pé ké pé ba sé aksionnè-a dividendes, ek yo pé ké pé wosé salè sé patwon-an.

Kantapou lagrikilti, pou pa ni vol adan sé chan-an, gouvelman-an ké sèvi dwòn.

Pou lajistis, moun ki ka fimen zeb pé ké alé lajòl anko ; ké ni an lanmann jik jou yo fè an votman pou pep-la ba lopinion’y parapot a zafè-tala.

Babad ka mantjé 80.000 moun ; pou ankourajé moun fanmi-yo pati lot bò dlo ni lontan, gouvelman-an ké ba yo an paspò pou yo viré travay o péyi.

An final di kont, Man Mason di kon sa, gouvelman-an lé Babad sé an péyi ki ka fè bagay nef, an péyi koté moun ni tout chans-yo, an péyi ki ka ba bon rézilta, koté pa ni moun adan lanmizè, an péyi koté ni lajistis pou tout moun, koté tout moun janti, koté ni lapé, koté moun ka viv an bon lavi.

Babad, sé an péyi ki ka fè chimen’y épi konfians.

Commentaires

michel mirgan | 21/09/2020 - 19:02 :
Bravo Barbade !!!

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.