Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Asiz sa bien bel, men kiles jou nou ké fè tan doubout ?

Asiz sa bien bel, men kiles jou nou ké fè tan doubout ?

   Tout sé politisien Matinik la, kisiswa larel-yo (bord/side), asiz épi primié minis fwansé a, misié Edouard PHILIPPE, lè i vini wouvè sa yo kriyé "Les Assises de l'Outremer" adan ti péyi-nou an. Sé an bagay Emmanuel MACRON té pwonmet lè i té kandida pou pos met-a-manyok la Fwans ek nou ka konstaté i respekté pawol-li. Kon sa yé a, nou pé ké pé di gouvelman fwansé a pa lé tann sa nou ni pou di. Ki Serge LETCHIMY ek moun-li ki Alfred MARIE-JEANNE ek moun-li tou (aussi/too) fè tan asiz épi primié minis-la ek yo dékaté (développer/to develop) lidé-yo san pies kalté poblem.

   Sel bagay, ki valè sé diféran lidé-tala ?

   Davwè sa bien bel mandé plis reskonsabilité, plis lotonomi, men es dèyè sé bel plodari-tala (discours/discourse) ni an véritab pwojé pou divini Matinik pis lè nou ka jété an zié asou listwè-nou dépi apochan (près de/almost) 50 lanné, sé toujou menm bagay-la nou ka di ek nou ka répété chak lè an mapipi fwansé débatjé lakay-nou. Tout moun ka gloriyé (célébrer/to celebrate) touriz konsidiré sa té an rimed-djéri-tout. Ni an tan, moun té ka di konmkwa zouk té sel médikanman nou ni, jòdi-jou, yo ka prétann sé touriz. Si sa vré ki touriz trapé an lanbéli lakay-nou dépi twa-kat lanné sé pa davwè nou réyisi rabonni (ameliorer/to better) sé lotel-nou an oben manniè nou ka akéyi moun-andéwò mé davwè ni ladjè oben téroriz adan sé péyi méditéranéyen an. Moun l'Ewop vini an ti manniè pè ay Tinizi, Mawok oben Tirki ek nou ka bénéfisié di sitiasion-tala, men sa pa lé di i ké diré jik tannité (éternité/eternity). Nou ka bénéfisié tou di zafè siklòn pété fwa pliziè zil la Karayib ki té ni labitid risivwè etsétéra plis touris ki nou. Men, sa pé ké diré toulong non pli.

   Sa pa lé di ki touriz pé pa ba Matinik an balan, ki i pé pa palantjé'y, pis nou ni kontel (exemple/example) Babad douvan zié-nou. Poblem-la sé kisiswa sa nou lé dékaté a atè Matinik, nou maré épi zafè rékolonmi artifisiel la nou ni a. Lanmen-nou maré, abo nou sé lé vréyé douvan agrikilti, akwakilti, lénerji solè oben sèvis enfowmatik, davwè tou sa nou ké pé fè toujou ké rivini pli chè ki sa nou ka enpowté. Kidonk fok nou fè an katjil asou pwop konpowtasion-nou ek admet ki fok nou asepté viv an lavi ki mwen wototo (dispendieux/expensive) ki tala nou ka viv la.

   Fok nou sispann pété pli wo ki fes-nou...

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages