Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

An tan sé té bonm ek taksi-péyi ki té ka chayé moun

An tan sé té bonm ek taksi-péyi ki té ka chayé moun

   Dépi ti tet zépeng lan yo ka kriyé Matinik la anni palantjé adan lamodènité ou sé di ni anlo bagay ki pa ka maché ankò. Pres ayen pa ka woulé an manniè flouz kon an tan lontan.

  Anni gadé zafè transpò-a ! Pa ni yon lanné, pa ni yon mwa ki pasé si pa ni tjek chiraj, tjek bankoulélé ant chofè, patwon lotobis, sendikalis, politisien ki reskonsab transpò ek Lapréfekti.
   Men sa ki pli komik la, sé ki jòdijou, transpò-a vini "owganizé" aloski an tan lontan, chak chofè té ka fè sa i lé, san pèsonn té pé enpozé'y pati a tel lè oben viré-pati a tel lot lè. An tan-tala, pies pasajé pa té ka rété atè : ou té ka anni doubout bò chimen ek asiré-pa-pétet, adan an ti zig tan, ou té ka wè an lotobis, an bonm oben an taksi-péyi pasé ek ou té pé batjé abò'y.
   Kidonk sa ki pasé ?
  Nou pé pa lonjé dwet anlè sa nou té ké pé kriyé "twop owganizasion". Lavi an sosiété bizwen owganizasion ek chak moun-lan pé pa anni fè gou épi lidé'y osnon sa ka tounen adan an sel manjé-kochon. Kifè, si sé pa owganizasion ki lotè sitiasion jòdijou-a adan transpò Matinik, ki moun ki lotè vakabonnajri-tala ? Pis sé an vré vakabonnajri : moun ki ka pwan plis fè lè pa ni lotobis, sé moun ki pa ni tomobil. Viékò, jenn manmay lékol, fanm sel, moun ki enpiok kisasayésa...Gwotjap pa ka vréyajé abò MOZAIK oben TCSP !
 Reskonsab-la sé nouvo mantalité-a nou vini adopté a apré 1946, lè zot wè Matinik vini "Dépatman Fwansé Lot Bò-Dlo". Nou pé rézimen'y kon sa : lentéré mwen ka pasé douvan lentéré pep-la ek man toujou ni rézon. Ayen, malè ba nou, pé pa mofwazé vié kalté model katjilasion-tala pis nou ka lolé adan an aliénasion ,i ka rann nou pli tèbè jou apré jou, lanné apré lanné.
   Fout sa red !...
Image: 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages