Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

AN LE, AFOS KRATJE ZALIMET-LA, DIFE KE FINI PA PRI

AN LE, AFOS KRATJE ZALIMET-LA, DIFE KE FINI PA PRI

      Sa blijé tounen mal an jou. Asiré-pa-pétet !

 Sé grangrek fwansé a, sé jounalis-la, sé politisien-an kisasayésa...poko konpwann ki afos jwé épi zalimet, an jou, nenpot ki jou, difé-a pé anni pri atravè péyi-yo. An ladjè blijé déblozé ant Fwansé ek moun ki sòti lot bò dlo, soutou épi sé mizilman-an. Tout lasent-jounen, dépi ou wè ou fè tan wouvè an jounal, an radio oben an chenn télé, ayen ki menm plodari-a ou ka tann : vwel sisi, islam sila, moun-andéwò ka vini anvayi la Fwans, konplosité ki ka fet swédizan pou sa ranplasé sé Fwansé natif-natal pa Arab oben Neg.
   Anni sa ou ka tann toupatou !
   Lapot tout média wouvè ba pwovokatè kontel ZEMMOUR, FINKIELKRAUT, CAMUS ek dot rasis ki lé fè pep fwansé a konpwann ki Arab épi Neg ka minasé divini-yo ek ta yich-yo. Bagay ki sé an fouti kouyonnad ! Poutji ? Sé davwè sa enposib ki 5 milion moun-andéwò "ranplasé" pasé 63 million fwansé. Nenpot ki moun ki konnet titak arimétik ek tizing estatistik ka konpwann lamenm ki pou sa pé fet an jou, fok sé imigré-a fè omwens 15 timoun pa fanmi pannan omwens 30 lanné. Si sa vré ki lè yo ka viv nan péyi-yo, Arab ek Neg ka fè anlo yich, anfwa yo rivé atè l'Ewop, lavi-yo sitelman red, yo ka pwan sitelman fè ki pres pa ni fanmi ki ni 5 timoun. Laplipa adan yo sé 3 timoun yo ni kivédi épi sa selman timoun, pies jou ka vini la Fwans pé ké tounen an péyi arab oben an péyi neg.
   Zafè "Gran Ranplasman" tala sé an larel-lidé rasis ek fachis ki pa fondasé asou pies katjil ki siantifik ek dayè tout démograf fwansé las ka répété ki sa enposib. Men sa pa ka opozé sé rasis-la jwé épi zalimet-la toulong konsidiré pa té ké ni pies poblem ki pòtalan nan péyi la Fwans. Laritret ka dédjeldésann, yo sanfouté ! Moun ka sibi chomaj, yo sanfouté ! Travayè ki pa ka genyen sifizanman lanmonné pou sa plen frijidè-yo ek swen fanmi-yo, yo sanfouté ! Sel bagay yo konnet sé Arab épi Neg.
   Kidonk afos jwé épi zalimet-la, oblijéman an jou ka vini, an ladjè sivil ké fini pa pété an Fwans. An manman ladjè sivil toubannman ! Nou za ka wè sé primié flanm-lan : moun ka matjé fraz rasis asou lapot moské oben ka tiré kout fizi an lapot moské ek ka blésé oben tjwé mizilman. San menm palé di rasiz tou lé jou a : tala sé imigré-a ek sé Antiyé-a ka sibi adan métwo, abò lotobis, adan travay-yo, adan lékol ek linivèsité ek jik menm lè yo pwan an ti vakans bod lanmè.
  Olié gouvelman fwansé a miziré danjé-a, i ka tounen-viré kontel an topi-mabial oben i ka fè wol i pa tann ek i pa wè ayen. Zié'y fèmen ! Zowey-li bouché red-é-dri ! Men kalté konpowtasion-tala ka ankonfowté sé rasis-la ek jou apré jou, yo kay pli lwen adan vakabonnajri kont Arab épi Neg. Ladjè sivil tala pres nan bout nen gouvelman fwansé a, i anba zié'y, men yo ka fè wol tout bagay obidjoul, tout bagay nawflaw.
   Lè difé-a ké pri, fok pa yo mété lanmen nan tet !... 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.